Žmonių pažiūros į mūsų pastangas ir to rezultatus
1. Žinome, kad pasaulyje bei Lietuvoje kiekvieną dieną dėl koronaviruso miršta žmonės.
2. Daug moksleivių, ne tik dvyliktokų, nesugeba susitvarkyti su krūviu. Tai aktualu daugelyje mokyklų. Be abejo, yra tų, kurie susitvarko dėl tam tikrų aplinkybių, bet tokių yra vienetai.
3. Žinių portaluose man teko skaityti daug straipsnių tai, kodėl turėtų vykti VBE ir kodėl – ne. Man labiausiai patikę komentarai, cituoju ir komentuoju:
• Išpuikeliu karta uzauga.. pilna laiko namie ruostis, jokio spaudimo. Ir ka tokie sugebes visuomeneje? Geda.“ (Aš nesu gramatikos žinovas, bet man atrodo, kad čia yra pora klaidų). Klausimas: ką tokie piliečiai sugeba visuomenėje? Ir be abejo, mokiniai yra įstatyti į siaurus „rėmus“ ir viską turi atlikti laiku, daugelis darbų turi būti padaryti iki tam tikros valandos (pvz.: iki 17 val.), ir turi viską spėti, nesvarbu, ar tu supratai temą, ar ne.
• „Mėgstu skaityti - jei netinka siemetine “ekstremali“ mokymosi kokybe, kartokit kursa (likit antriems metams), kol kokybe tenkins. Egzaminu atsaukti negalima, nes juos atsaukus turesim “nekokybiskus“ pirmakursius, po 4-6metu “nekokybiskus“ aukstuju mokyklu absolventus, o dar po 20-30 metu vel bus “nekokybiska“ valdzia. Nebukit verksiniai, kad jus kur...“ Pasakyta tarsi Vangos pranašystė. Pažvelgus į „valdžią“ neatrodo, kad ten susirinkę vienos laidos, vieno ir to paties amžiaus žmones.
• „Į mokyklą nereikia... gali mokytis namie atsikėlęs nuo 8 val iki 20 val ir dar negerai?“ Kai kurie žmonės tikrai įdomūs. Gal norite paspręsti kvantinės optikos, fizikos uždavinius, A lygio kursus? Nemanau, kad jūs tai ištvertumėte net 30 minučių su mokytojos tiesiogine pagalba kabinete... O ką sakyti apie 2 varginančias valandas tokio darbo. Bet pas mus pamokos ne po vieną per dieną. Dar prisiminus, kad užduoda namų darbus.
4. Vieninteliai asmenys, kurie turi teisę mus kritikuoti, yra mūsų tėvai ir mokytojai. Jie iš tiesų stebi mūsų pastangas ir vargus mums bandant „persilaužti“ ir pradėti mokytis kitaip.
5. Žmonių žinios apie dabartinius abiturientus yra per daug paviršutinės (tai galime matyti straipsnių komentaruose). Jūs nežinote mūsų moralinės ir psichologinės padėties ir neįsivaizduojate, ką reiškia būti abiturientu šiandien.
Teko bendrauti
Man teko susirašinėti, bendrauti su skirtingo luomo, amžiaus ne tik mokiniais, bet ir studentais bei jau dirbančiais asmenimis, užbaigusiais mokslus. Girdėjau daug variantų, kodėl mes, abiturientai, privalome laikyti egzaminus ekstremaliose sąlygose.
„Nes nesąžininga, kad mes laikėme egzaminus, o jūs galite nelaikyti“, – panašaus pobūdžio atsiliepimų buvo labai daug.
Bet teko pabendrauti ir su adekvačios sąžinės bei adekvataus mąstymo žmonėmis. Buvo išsakomi svarūs ir įvairūs argumentai tiek už VBE laikymą, tiek prieš. Todėl aš drąsiai galiu teigti, jog į šią situaciją buvau pažvelgęs iš įvairiausių pusių ir nesustoju to daryti.
Todėl negalite teigti, kad šis mano darbas yra parašytas neatsižvelgiant į kitus. Man teko net bendrauti ir skaityti mokytojų įrašus, kurie taip pat dalinasi UŽ ar PRIEŠ.
Valdžios sprendimai be statistikos „už“ ar „prieš“
LMS siuntė apklausas, bet neužtikrino, kad jos pasiektų visus, ir dabar tvirtina, jog tai ne jų problema, nors visi suprantame, kad galėjo kokybiškiau atlikti savo darbą.
Aš asmeniškai mačiau vieną iš tokių „apklausų“ feisbuke vienoje iš dvyliktokų grupių, kur prašoma: „pakomentuokite savo nuomonę dėl VBE vykdymo“ (čia jeigu nusakant esmę). Ir vėliau pagal nevisavertišką apklausą valdžios atstovai kažką sprendžia? Man asmeniškai juokinga ir graudu...
Mūsų savijauta. Moralinė būklė. Savarankiškas darbas
• Pasikartosiu, be abejo, mokiniai yra įstatyti į siaurus rėmus ir viską turi atlikti laiku, daugelis darbų turi būti padaryti iki tam tikros valandos (pvz.: iki 17 val.) ir turi viską spėti, nesvarbu ar tu supratai temą, ar ne.
• Mes turėjome žaibiškai persilaužti ir pradėti mokytis gaunant pamokas virtualioje erdvėje. Žinoma, tai geriau nei nieko. Bet turint omenyje, jog mokiniai yra konsultuojami visiškai minimaliai (daugumos mokytojų), tai neužtikrina sėkmės.
• Sakote „online“ pamokos? Jos yra sudaromos nuosekliai pagal vadovėlius. Dauguma iš jų vos ne vadovėlio kopija „mp3“ arba „mp4“ formatu be platesnio paaiškinimo (tas pats, kas skaityti vadovėlį). O su minimalia mokytojo konsultacija rizikuoji likti pilnai neišsiaiškinęs temos.
• O kaip komunikacija su klasiokais, grupiokais? Manote, visada taip paprasta ką nors išsiaiškinti?
• Mūsų savijauta prastėja, nuolat sėdime vienoje vietoje ir gadiname akis nenormuotu darbu, skauda stuburą, po ilgo sėdėjimo sunku vaikščioti...
• Sėdėjimas tarp keturių sienų yra tarsi beprotnamis. Tai slegia, numuša menkiausią norą mokytis. Žinios apie didėjantį užkrėstųjų skaičių ir mirtingumą mus lenkia į depresiją.
Kodėl aš už VBE?
Nes tai kol kas vienintelis „popiergalis“, kuris nulemia praktiškai visą mano, ir ne tik mano, ateitį. Taip pat lengviau universitetams nuspręsti, ką priimti.
Kodėl siūlau nelaikyti VBE, nors ir esu už?
Sprendimas laikyti VBE yra „keistas“, nes yra rizika sukelti antrinę epidemiją. Virusu yra itin lengva užsikrėsti. Jei nors vienas žmogus turės virusą (bus nešiotoju) – jokie respiratoriai, kaukės, pirštinės ar oro vėdintuvai nieko neapsaugos. Net ir kiemo sąlygomis yra tikimybė užsikrėsti (jeigu tikėtume ekspertų žodžiais). Tai parodo, jog yra tikimybė net pasibaigus karantinui sukelti pakartotinę epidemiją. Asmeniškai aš tiesiog bijau dėl artimųjų ir brangių man žmonių, lygiai taip pat, kaip ir jūs.
Mes čia! Ir mes taip pat turime balsus ir sprendimus (alternatyvas)
Kodėl „valdžia“ nesikreipia ir normaliai netvarko reikalų patys, o tai liepa daryti kažkokioms sąjungoms? Gal dėl to, kad patys tingi ir neturi noro prasidėti su viena laida? Tai tik mano teorija.
Iš anksto sakau – skaitykite mano visą siūlomą alternatyvą, nes veltis į nereikalingas diskusijas visišiškai nebeturiu laiko (reikia mokytis ir ruoštis kitai savaitei).
Jeigu Lietuva yra tokia moderni šalis, kaip ir kitos, kodėl nepadaro kaip dauguma šalių? Gi „valdžių“ atstovai turi galimybę tartis ir komunikuoti. Negi Lietuva iš tiesų rizikuos lengva ranka?
Ilgai laukta alternatyva (žingsniais)
1. Paskaičiuoti 11-os ir 12-os klasės metinius vidurkius ir juos konvertuoti į VBE vertinimą (arba bent jau palyginti su VBE).
2. Padaryti stojamuosius egzaminus/apklausas. Tai būtų panašu, kaip VBE, tik nukreipta į jūsų norimą profesiją. Tokiu būdu būtų patenkinti „prestižinių“ mokyklų verksniukai ir, tuo pačiu, atrūšiuoti nuo išties besimokiusių mokinių, taip vadinamų „praslydėlių“. Tos apklausos/egzaminai būtų jau gerokai po karantino, kas iš tiesų sumažintų pakartotinę epidemijos riziką. O ir žmonės, kurie norėjo keliauti į užsienį, bus patenkinti, nes tose šalyse 90 proc. tikimybė, kad bus vertinamas stojimas pagal vidurkius.
3. LR universitetai galėtų padaryti vieną arba du mėnėsius trunkantį „išbandymo“ periodą (atsižvelgtų į pirmakursių pažangumą/vertinimus).
4. O praėjus porai mėnesių po to tokio „rūšiavimo“ Lietuvos mokymasis grįžtų į senas vagas.
Aš tik išsakiau savo poziciją ir prašau manęs nesmerkti – juk kiekvienas turime savo nuomonę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
