„Kiek gyvenu, tokio pažeminimo dar nebuvau patyrusi“, – atsiduso moteris.
39 m. Žydrūnei teko ne kartą gydytis kitose ligoninėse, ir moteris tikina, kad visur būdavo priimama pagarbiai, personalas pasirūpindavo, kad neįgali moteris nepatirtų kančių ar pažeminimo. Šįkart viskas buvo kitaip.
Galūnės liko deformuotos
Neįgaliojo vežimėlyje Žydrūnė sėdi nuo vaikystės – vos gimus nustatyta trapių kaulų liga.
Kol buvo maža, dar bandė stotis ant kojų. Tačiau mergaitei augant trapūs kaulai nebeišlaikė jos svorio. Gydytojai bandė sutvirtinti iškrypusias kojas strypais, tačiau tai nepadėjo.
Žydrūnė anksti susitaikė su negalia ir nekeiksnojo likimo – kaip ir visi bendraamžiai, baigė mokyklą.
Jos kaulai buvo trapūs iki pilnametystės, po to sutvirtėjo. Tačiau galūnės liko deformuotos.
Dabar moteris, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, gali atlikti tiktai lengvus darbus: išplauti indus, valdyti vežimėlį, tačiau negali kilnoti nieko sunkaus.
Jaučia kitų žvilgsnius
Buityje ir visur kitur jai padeda vyras, su kuriuo susipažino per televizijos pažinčių skelbimus.
„Iškart pasakiau, kad esu neįgali, sėdžiu rateliuose. Tačiau tai jo nė kiek neišgąsdino“, – pasakojo Žydrūnė.
Vilkaviškyje įsikūrusi pora augina paauglį sūnų. Ar vaikui teko iškęsti patyčių dėl to, kad mama yra neįgali ir sėdi rateliuose?
„Visko buvo, – atsiduso Žydrūnė. – Bet kai kartą vienos mergaitės, metusios užgaulią repliką, paklausiau, ar žmogus, nevaldantis kojų, yra kitoks nei kiti, viskas liovėsi“.
Ž.Survilienė ir pati jaučia į save atkreiptus žvilgsnius, mato, kad žmonės ją stebi, tačiau teigia, kad niekas iš jos nesityčioja ir nežemina. Kartais net pati pakalbina vaikus, kad šie nebijotų žmonių, sėdinčių rateliuose, nemanytų, kad jie kažkokie kitokie.
Teko pačiai kapanotis
Tačiau moteris sakė buvusi šokiruota po to, ką vieną sekmadienį jai teko patirti Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje.
„Gegužės 31 dieną suskaudo skrandis. Kai supratau, kad be medikų pagalbos neišsiversiu, vyras išvežė mane į priėmimo skyrių“, – pasakojo vilkaviškietė.
Dėl karantino vyras buvo paliktas anapus durų, į priėmimo skyrių pateko tik Žydrūnė.
„Paėmė kraujo tyrimams. Atėjo laikas apžiūrai – reikia atsigulti ant apžiūrų stalo. Aš – rateliuose, iš kurių pati sunkiai išlipu.
Vyras, kuris paprastai padeda tokiais atvejais, – už durų.
Tačiau nė viena iš slaugytojų net neprisilietė prie manęs, kad padėtų išlipti iš vežimėlio.
Turėjau kapanotis pati tiek prieš apžiūrą, tiek po jos. Rankas, kojas skaudėjo, bet kažkaip užsiropščiau, o po to nulipau nuo to stalo.
Jos net pirštu prie manęs neprisilietė, tarsi būčiau kokia raupsuotoji – gal baiminosi koronaviruso, nes man buvo šiek tiek pakilusi temperatūra?“ – stebėjosi Žydrūnė.
Kitur nepatyrė kančių
Moteriai teko ne kartą gydytis ligoninėse Vilniuje ir Kaune, susidurti su daugybe medikų.
„Kur tik buvau, visur medicinos personalas elgėsi pagarbiai ir maloniai, nepatyriau kančių dėl to, kad sėdžiu rateliuose.
Kai gimdžiau Kaune, buvo atliktas Cezario pjūvis. Vyras, mano pagalbininkas ir dešinioji ranka, norėdavo man padėti, tačiau slaugytojos jį atstumdavo sakydamos, kad tai jų pareiga“, – pasakojo neįgali moteris.
Ž.Survilienė džiaugėsi bent tuo, kad Vilkaviškio ligoninės priimamajame gydytojas iškart nustatė diagnozę ir paskyrė tinkamus vaistus.
„Linkiu visiems nesirgti, saugoti savo ir artimųjų sveikatą, kad netektų išgyventi tokio nepagarbaus ir žeminančio elgesio“, – kitiems palinkėjo Žydrūnė.
Vilkaviškio ligoninės administracija komentuoti šį atvejį atsisakė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
