Beveik 10 metų dirbu kosmetologe, tiksliau – atlieku depiliacijos procedūras ir tikrai mačiau visko: nuo itin įnoringų klienčių iki sukčių, kurios man atlikus paslaugą pareiškia, kad yra nepatenkintos ir už tai nemokės.
Vis tik viena paskutinių mano klienčių mane šokiravo taip, kad, tiesą sakant, negaliu net patikėti, kad tai įvyko.
Iš karto galiu pasakyti, kad vengdama nemalonių ar dviprasmiškų momentų nedepiliuoju vyrų, todėl incidentas su kliente, nuo kurio mane purto iki šiol, buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.
Turiu nuolatinių klienčių, tačiau priimu ir naujas, nors dabar jau svarstau, ar nereiktų šios idėjos atsisakyti.
Taigi, pirmą kartą pas mane bikinio depiliacijai užsirašiusi mergina nesukėlė jokių įtarimų: telefonu kalbėjo normaliai, nebuvo jokiu divos ar sukčės ženklų, todėl paskyriau laiką jos procedūrai.
Jau pusnuogė atsigulusi ant stalo ji taip pat elgėsi normaliai: šiek tiek droviai, nes visada yra nesmagu išsirengti prieš svetimą žmogų, net ir moterį, ir išskėsti kojas.
Depiliuoju cukrumi, todėl ranka (su pirštine) turiu užtepti jį ant depiliuojamos vietos. Kelis kartus nuplėšiau jos plaukelius. Moterys supras – viena vieta yra ypač jautri ir skaudi depiliuojant, nes ten plaukelių yra daugiausia, tad priėjusi iki šios vietos suakmenėjau po klientės veiksmų.
Taigi – nuplėšiau plaukelius nuo skaudžiausios vietelės, ir ji sudejavo: tai gana normalu, nes kai kurios verkia, kai kurios tyliai kenčia, kitos tiesiog iš skausmo suinkščia. Klientė uždėjo ant tos vietos rankas. Pamaniau, kad iš skausmo, tačiau labiau klysti negalėjau.
Taigi, stoviu ir žiūriu, kaip mano klientės rankos trina sau tarpukojį, kol mano smegenys ima suvokti, kas čia vyksta. Ne, jai neskauda, ji masturbuojasi! Kas per velniava? Net akis išpūčiau, tokio elgesio nebuvau mačiusi. Kaip elgtis?
Kol mano galvoje sukosi milijonas scenarijų, ji nesiliovė. Griežtu tonu liepiau liautis. Ji atsimerkė ir pasižiūrėjo į mane.
„Po velnių, čia mano kabinetas, mano darbo vieta, ką tu, mergaite, darai?“, – sušukau kažką panašaus į tai.
Tada liepiau jai apsirengti ir nešdintis. Ji tai, ačiū Dievui, ir padarė. Be jokios gėdos ar atsiprašymo.
Susitvarkiau kabinetą ir nuėjau pas koleges (dirbu Vilniuje grožio salone, kur teikiama daugiau paslaugų). Jaučiau svetimą gėdą pasakodama, kas ką tik visai šalia jų įvyko, o jos stebėjosi ir juokėsi.
Iki šiol negaliu patikėti, kas įvyko. Ar ta mergina mėgaujasi skausmu? Esu tikra, kad galėtų susirasti sau tinkamą partnerį ir nešiurpinti depiliuotojų.
Jei ji skaito – tikiuosi jums gėda, nes man gėda už jus. Yra laikas ir vieta tokiems dalykams, ir tai tikrai nėra žmogaus, kuris jums teikia paslaugą, kabinetas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
