Bet kad ir kaip būčiau pašiurpusi tada, dar labiau gąsdina, kas sekė po to – visiška tyla. Gyvūnų gerovės tarnyba aiškiai parašė, kad pareigūnai žinojo apie vyro polinkius, bet nieko nedarė!
Kodėl nenubausti pareigūnai? Juk už gyvūno kankinimą yra bausmės, o kokia bausmė, jei atsisakai bausti skriaudėją? Čia kaip tame prastame anekdote: mylėjimasis – 50 eurų, besimylinčiųjų stebėjimas – 100, o stebinčiojo stebėjimas – 200.
Kodėl šiame regione nedirba atitinkamos tarnybos?
Išties baisu pagalvoti, kad atsakingos institucijos žino apie socialinių įgūdžių neturintį ir psichiškai nesveiką vyrą. Žino, kad jis tenkina savo seksualinius polinkius šlykščiu būdu, tačiau užmerkia akis.
Jei apie vyrą žino pareigūnai, tai turėtų žinoti ir medikai, socialinės tarnybos. Gerai, neturi socialinių įgūdžių? O kas dirbo su tuo individu?
Jei jis yra visuomenėje ir nori būti jos dalimi, jam privalo būti teikiama pagalba, reikia padėti ugdyti tuos įgūdžius, o ne gerti kavutę, mielos socialinio skyriaus poniutės.
Esu tikra, kad patėškusios savo užpakaliukus kvaksite ir dalijatės apkalbomis visą dieną, tačiau piršto nepajudinate, kad atliktumėte savo darbą.
Jei iki tol seniūnas, savivaldybė ar meras galėjo tvirtinti, kad apie tokį asmenį nieko nežino, kur jų reakcija po incidento?
Gerbiami Ukmergės gyventojai, kur jūsų reakcija? Jaučiatės saugūs gyvendami šalia tokio individo?
Vakar jis savo instinktų tenkinimui panaudojo šunį, taigi akivaizdžiai nesuvokia elgesio normų.
Gal ryt jis savo įgeidžius tenkins su atsitiktiniu vaiku ar pasigaus kokią senyvą ir apsiginti nepajėgiančią moteriškę? Esate 100 proc. tikri, kad tai nepalies jūsų šeimos?
Protu nesuvokiu ir kaimynų tylos, kaip jie galėjo viską matyti (ne pirmą kartą aistrą tenkino su gyvūnais) ir nieko nesakyti? Būčiau kokiu šluotkočius užvanojusi per kuprą, ilgai atsimintų.
Rašau todėl, kad tikiu, kad tokių individų mūsų šalyje – ne vienas ir šis atvejis yra tas, apie kurį buvo parašyta ir nuskambėjo plačiai.
O kiek dar rajonuose yra iškrypėlių, kurie, kaimynams ir policijai tylint, o institucijoms nieko nedarant, gali prievartauti ne tik gyvūnus, bet ir vaikus.
Gerai žinoma, kad net žudikai maniakai savo „trofėjų medžioklę“ ir įgūdžius žudant pradėdavo tobulinti nuo gyvūnų.
Kas prisiims kaltę, kai tokio individo auka taps vaikas? Visi tik skėsčios rankomis ir tvirtins, kad nebuvo galima numatyti ir bausti už tai, ko dar nepadarė – negalima.
Tačiau galima netylėti, galima dirbti su tokiais žmonėmis. Jei jau jie yra visuomenės dalis – socializuokite juos, gydykite, stebėkite, vertinkite jų elgesį ir pažangą. O jei negebate dirbti savo darbo – uždarykite ir rami galva.
Ir nors plačiai tvirtinama, kad priverstinai gydyti valdžia žmonių negali – tai nėra tiesa.
Valstybė turi teisę gydymo atsisakantį asmenį hospitalizuoti trims paroms ir skirti gydymą, o vėliau viskas priklauso nuo medikų ir jų liudijimų teismui – jei asmuo tikrai gali kelti pavojų, jį priverstinai gydyti galima net 6 mėnesius.
O tai net 6 mėnesiai saugesnės visuomenės. Nekalbant jau apie tai, kad individą įvertins kompetentingi medikai, o ne rajone dirbančios moteriškės su pasenusiu išsilavinimu ir neypatingu noru dirbti.
Tad mieli Ukmergės rajono žmonės, ar jaučiatės saugūs? Aš – ne.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
