Tegu neįsižeidžia visi tie, kurie kilę ne iš Vilniaus, bet čia studijuoja ar studijuos.
Taip pat tie, kurie kadaise atvyko čia studijuoti ir liko gyventi, sukūrė šeimas, įsigijo būstą ir deklaravę savo gyvenamąją vietą tapo visateisiais vilniečiais.
Tokių tikrai yra daugiau nei pusė miesto. Ir 9 atvejais iš 10 net neįtarsi, kad jie gimę ir augę kitame mieste.
Per eilę metų atvykėliai prisitaiko prie didmiesčio kultūros, socialinio ir kultūrinio gyvenimo, praplečia savo akiratį ir pasaulėžiūrą, pakeičia aprangos ir muzikos stilių, gyvenimo būdą, maisto racioną, draugus, kalbėseną, mąstymą ir tt.
Tačiau pačioje pradžioje, kai tik būsimieji studentai ištrūksta iš tėvų namų, jie virsta nesuvaldoma visa griaunančia, taisyklėms nepavaldžia ir miestą drebinančia jėga tiek gerąja, tiek blogąja prasme...
Šiandien miesto centre sutikta ilgakojė gražuolė ir paskatino mane parašyti šį laišką.
Galbūt būsimieji studentai susimąstys ir elgsis kitaip, ir savo paiką elgesį pamatys iš šalies!
Važiavau su reikalais į miesto centrą. Pasistačiau automobilį aikštelėje ir kol mokėjau už stovėjimą, šalia manęs sustojo kitas automobilis. Prisiparkavo taip arti, kad negalėjau net durelių atidaryti.
Pravėriau langą ir pradėjau gestikuliuoti bandydama į save atkreipti vairuotojo dėmesį, kad šis patrauktų mašiną.
Įsižiūrėjus pamačiau, kad to automobilio vairuotoja buvo jauna mergina. Atrodė per jauna, kad turėtų vairuotojo pažymėjimą, bet tiek jau to. Riktelėjau jai dar kartą, kad patrauktų šiek tiek savo automobilį, nes negaliu atidaryti durelių ir išlipti.
„Eik tu...“, – pasiuntė mane ant trijų raidžių, o kad būtų dar aiškiau, atkišo man vidurinįjį pirštą!
Būsiu atvira – mane toks merginos poelgis šokiravo. Sėdėjau automobilyje dar kelias minutes nejudėdama ir bandydama sugalvoti, kaip sureaguoti, nes jaučiausi kaip būčiau gavusi spjūvį į veidą.
Galiausiai riktelėjau jai dar kartą: „Mergaite, prašau patraukti savo automobilį, nes negaliu išlipti!“
Tačiau iš automobilio išlipusi ilgakojė gražuolė nė neketino manęs klausyti. Demonstratyviai užrakinusi savo transporto priemonę nueidama ji tarmiškai mestelėjo man kažką panašaus į: „Nieka nežinau, pati i trauk, je tau rek“.
Iškart supratau, kad ne iš Vilniaus bus atvykusi. Gal ne studentė, gal šiaip su kokiais reikalais. Galbūt dėl tokio elgesio bus kalta ne jos gyvenamoji vieta, gal viskas dėl jauno amžiaus, nepatyrimo ir noro būti kietesnei.
Galbūt ji po keleto metų sėdės mano vietoje ir taip pat bandys nuryti kitos tokios pat jaunos mergiūkštės adresuotus keiksmažodžius ir nepadorius gestus. Ir bandys valandą išsiropšti iš savo automobilio pro keleivio dureles.
