Vilnius, daugiabutis, Žirmūnų rajonas. Jau metus kenčiame kaimynų, gyvenančių virš mūsų, triukšmą, kurį kelia vaikai. Rytas, vakaras, diena, savaitgalis – nieko švento jiems nėra.
O priežastis paprasta – du vaikai nuo ryto iki vakaro namie! Jeigu man kas nors būtų papasakojęs – nepatikėčiau.
Vienam maždaug 9 metai, kitam 4. Namie keturi suaugę, tėvai dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, turi tris mašinas, reiškia, yra ir galimybių kažkur nuvažiuoti. Suprasčiau, jei turėtų tokią mašiną, kaip mano – nuolat gendančią, va tada organizuoti šeimos išvykas būtų sunku.
Per metus laiko galiu suskaičiuoti gal penkis atvejus, kai tėvai buvo kažkur išvažiavę su vaikais.
Vieną kartą išėjo su dviračiais pasivažinėti – ir viskas. O kur teatrai, kur visa edukacinė veikla? Toks įspūdis, kad to nėra.
Vaikai nuolat bėgioja namie iš kambario į kambarį keldami didelį triukšmą. Nuolat šokinėja ant grindų, ir nei vienas iš keturių suaugusių nepaaiškina, nesudrausmina. Tėvas tik sugeba išeiti į lauką parūkyti, o vaikus tingi išvesti, o juk augina berniukus, šalia yra ir krepšinio aikštelė, galima pamėtyti kamuolį.
Aš tiesiog stebiuosi, kam vaikai, jeigu nėra noro su jais leisti laiką? Bet ne, tėvams paprasčiau, kai vaikai namie beprasmiškai bėgioja iš kambario į kambarį. Aš jau nekalbu apie ramybės valandas ir įstatymus dėl triukšmo – čia jau esmė, kad žmonės neišsilavinę, nesuvokia elementarių dalykų.
Ar normalu kad visą vasarą, kai buvo toks geras oras, nei vienas po darbų grįžęs neišvedė vaikų į lauką? Rašau ir netikiu pati. Jie visą dieną praleisdavo namie! Į darželį mažojo nevedė.
Matyt, teisingai man yra sakęs vienas žmogus: žmonės, ypač vyrai, mėgsta pasakyti, kad turi vaikų, bet auklėti jų nenori.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
