„Susirgo mano penkiolikmetis sūnus, vienos Vilniaus gimnazijos gimnazistas. Porą dienų jam skaudėjo gerklę, trečią dieną pradėjo kosėti ir sloguoti. Temperatūros nebuvo.
Aš, kaip sąmoninga pilietė ir atsakinga keturių vaikų mama, neišleidau sergančio vaiko į mokyklą – paskambinau auklėtojai ir pranešiau, kad vaikas susirgo.
Tą pačią dieną pasisekė prisiskambinti šeimos gydytojai, ši atsakė nežinanti, ką daryti: ar tirti dėl koronaviruso, ar ne – patarė pasiskambinti į „Karštąją liniją“.
Paskambinus konsultantė pasakė, kad vaiką būtina tirti ir užrašė tyrimui po 3 dienų 6.55 val ryto, nes, anot jos, „kitų laikų jau nebėra.“
Ir čia paaiškėjo, kad į mobilųjį patikros punktą privalome atvykti automobiliu.
– Mes neturime automobilio. Ar nėra kitų galimybių? – paklausiau aš.
– Ne, atvykstama tik automobiliu.
– Tai gal galime atvykti pėsti?
Atsakymas buvo neigiamas.
Pabandžiau paskambinti į keletą taksi firmų ir paklausti, ar gali nuvežti į koronaviruso patikros punktą. Visos keturios firmos, kurioms skambinau, atsisakė tai daryti.
Tad noriu paklausti A.Verygos ir kitų atsakingų pareigūnų: jei mes neturime automobilio, tai prarandame galimybę pasitikrinti dėl Covid-19? Kur galiu patikrinti savo susirgusį sūnų?
Tokie sprendimai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Konstitucijos straipsnį, pagal kurį visi asmenys yra lygūs ir žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties.
Šiuo atveju aš įžvelgiu diskriminaciją dėl automobilio neturėjimo“, – tikina vilnietė.
Kur slypi tiesa?
Portalas lrytas.lt pasidomėjo, kas turėtų pasirūpinti tuo, kad kilus įtarimui dėl korkonaviruso visi turėtų galimybę išsitirti.
„Nauja galiojanti Sveikatos apsaugos ministro įsakymo redakcija nenumato Savivaldybei prievolės transportuoti asmenis į mobiliuosius patikros punktus.
Šiuo atveju asmenys turi skambinti į „Karštąją liniją“ tel. 1808, ten dirbantys konsultantai turi išaiškinti visas procedūras.
Išsamesnę informaciją gali suteikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras“, – taip pakomentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
„Šis klausimas nėra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) kompetencija. Klausimus dėl bendradarbiavimo su savivaldybėmis sprendžia, 1808 karštosios linijos darbą kuruoja ir teisinį reglamentavimą komentuoja politikos formuotojas, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija“, – atskriejo atsakymas iš NVSC.
„Mobilūs punktai buvo pradėti steigti ekstremaliosios situacijos pradžioje ir jų tikslas buvo skubiai tirti simptomus pajutusius asmenis.
Nuostata, kad į mobilų punktą asmuo turi atvažiuoti transporto priemone, skirta užtikrinti, kad simptomus jaučiantis asmuo nevyks viešuoju transportu ir neužkrės kitų žmonių.
Šiuo metu kiekviena savivaldybė, organizuodama mobilių punktų veiklą, turi užtikrinti ir savo gyventojų, neturinčių galimybės atvykti į mobilų punktą savarankiškai, pavežėjimą“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos komentare, atsiųstame portalui lrytas.lt
SAM komentare taip pat nurodoma, kad keičiantis epidemiologinei situacijai keičiasi ir reikalavimai ištyrimui.
Šiuo metu rengiami pakeitimai, kurie numatytų galimybę tepinėlius Covid-19 diagnostikai imti ne tik atvirose vietose (mobiliuose punktuose), bet ir uždarose – asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
