Patogiuose jos pačios namuose galėjo būti gera mama savo sūnui ir dukrai. Tačiau ji troško protestuoti prieš visas gyvenimo taisykles ir normas, nes tikėjo, kad taip pasieks svajonių gyvenimą, bet tie protestai tik tapo Aušros keliu į vienatvę.
Jos praeityje – trys nelaimingos santuokos, daug romanų, po to šešeri metai su vos bankroto išvengusiu verslininku, kurio pirmoji žmona nuolat atsidurdavo psichiatrijos ligoninėje. Per pirmąjį susitikimą jis Aušrai pasirodė šlykštus, o į klausimą, kodėl vis dėlto nusprendė būti su tokiu vyru, konkretaus atsakymo niekada taip ir nerado.
Po skyrybų, kai buvęs partneris susirado meilužę, jos gyvenime pasirodė naujas vyras – menininkas. Silpnas, be ambicijų, jam buvo gera gyventi mažai uždirbant.
Ji sėdėjo ir svarstė, kodėl jai, profesinės sėkmės lydimai moteriai, kuri turėjo gerbėjų, žibėjusių Lietuvos turtingiausiųjų sąrašuose, visos meilės paieškos baigėsi vienodu rezultatu – pridergta širdimi ir į šipulius pažirusia asmenine laime.
„Aš juk verta kai ko geresnio. Nesuprantu, kaip man taip išeina. Paskui mane lakstė turtingi ir įtakingi, o susituokiu arba gyvenu tik su nevykėliais“, – priežastį bandė atkapstyti pati Aušra.
Jai iki šiol nesuprantama – turčiai, pasibeldę į jos gyvenimą, turėjo žmonas ir ja domėjosi tik kaip slapta mūza, o juos pakeitę nevykėliai viskuo atitiko jos tėvo prototipą: vyrą po žmonos padu, kurio visiems visada gaila.
Kita pažįstama sėdėjo savo grožio salone ir bandė išbristi iš depresijos dėl ją palikusio meilužio. Vyras, du vaikai, prabangus gyvenimas – viskas skendo Virginijos ašarose ir pykčio priepuoliuose.
„Žinau, kaip elgtis su vyrais, bet jis į jokias gražias žinutes nereaguoja. Aš iš jo nieko neprašiau, priešingai – galėjau sėdėti jo vieno kambario bute, nors man tai labai žemas finansinis lygis. Galiu viską nusipirkti pati, bet jei būtų prašęs, tikrai būčiau išėjusi iš šeimos. Tik jis nieko taip ir nepasiūlė.
Matai, gal jis turėjo turtingą žmoną, kuri jį įviliojo į santuoką su pažadais apie gerą gyvenimą, susilaukė nuo jo vaiko, įvykdė misiją ir jį metė? Klausyk, gal ji jam sudaužė širdį ir jis dabar kankina mane?“ – bėrė pakrikusias mintis jau 16 metų ištekėjusi emigrantė.
Ji didžiavosi, kad galėjo manipuliuoti vyrais, kurie jai niekada nerūpėjo, nes ji jų nemylėjo, bet jie dėl jos darė viską.
Ji tik niekaip nesuprato, kodėl, kai pamilo pati, jai nutiko didžiulis košmaras, kuris labai skausmingai sugadino jos statistiką.
Mes juk žinome, kad iš šalies geriau matyti, todėl tęsiu be jokių paaiškinimų. Trečioji moteris visą savo gyvenimą skyrė sūnui. Jos turtingas meilužis kadaise prašė pasidaryti abortą, nes jau turėjo tris vaikus su oficialia žmona.
Pastaroji sužinojo, kad gali atsirasti nesantuokinis įpėdinis, ir grasino visokiomis sankcijomis tiek savo vyrui, tiek jo meilužei. Tačiau Dalia nusprendė gimdyti ir dingti iš vedusio verslininko akiračio.
Nuo to sprendimo praėjo 19 metų. „Mama mano, kad yra stora ir dėl to neturi vyro, bet man atrodo, jog ji visiškai nenori su niekuo bendrauti ir tai yra pagrindinė jos vienišumo priežastis“, – kartą pasakojo Dalios sūnus.
Ji galėdavo jam skambinti daugybę kartų per dieną, kontroliuoti kiekvieną jo žingsnį, viską argumentuoti meile ir viską jaučiančia mamos širdimi. Rezultatas – moteris save palaidojo ir pavadino tai didžiąja misija – būti tobula mama.
Psichologai tam turi paaiškinimą, kuris, deja, skamba žiauriai: vienišos mamos dažnai būna tiek įskaudintos vyrų, kad susilaukusios sūnaus nejučia iš jo kuria svajonių sutuoktinį, tokį, kurį galima kontroliuoti ir nubausti, jei nuvils.
Deja, pačiam sūnui tai baigiasi rimtomis psichologinėmis problemomis, nes jis negali atlikti primesto vaidmens, ilgainiui pradeda bijoti moterų, tampa visiškai nesavarankiškas, agresyvus, bet to negali išreikšti atvirai, nes juk mamą galima tik mylėti.
Ketvirta moteris labai mėgo kalbėti apie tai, jog leido savo sutuoktiniui ją mylėti, todėl už tai, kad po dešimties bendro gyvenimo metų, kai sužinojo, kad ji turėjo meilužį ir prasigėrė iki asocialaus lygio, atsakingas tik jis.
„Aš juk jam niekada nesakiau, kad jį myliu, bet jis vis tiek norėjo būti kartu. Aš sutikau, bet dabar jis pragėrė viską ir sugriovė ne tik savo, bet ir mano gyvenimą. Mūsų vaikai tampomi po visokias tarnybas“, – su nuoskauda kalbėjo Margarita.
Visos šios istorijos nutiko ne per vieną dieną: keturios moterys, keturi troškimai būti laimingoms ir jų gyvenimo pasirinkimų išklotinė. Rezultatai dažnai joms pačioms atrodo netikėti ir nesuprantami. Visada verta pažiūrėti, ką išsirinkai.
Vienintelis dalykas, kuriuo, mano nuomone, disponuoja kiekvienas žmogus, yra asmeninė laisvė rinktis: nėra prasmės ieškoti kaltų dėl savo sprendimų, bet visada yra prasmė atkreipti dėmesį, ką galima pradėti daryti kitaip savo pačios labui.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
