Pirmiausia noriu paminėti, kad mano senelis yra šviesus ir apsiskaitęs žmogus. Po žinios, kad Lietuvoje bus pradedami skiepyti vyresnio amžiaus žmonės, paskambinau jam ir atsargiai paklausiau jo nuomonės apie tai. Jis iškart pasakė, kad būtinai skiepysis.
„Juk žmoniją išgelbėjo tik skiepai. Tymai, stabligė, poliomielitas ir kitos baisios mirtį sėjusios ligos buvo pažabotos tik su vakcina“, – priminė man senelis.
Po kiek laiko pati sulaukiau jo skambučio – pasipiktino, kodėl visus skiepija, o jo dar nekviečia.
„Ar man pačiam reikės nueiti? Gal jau pamiršo mane, gal jau per senas ir nurašytas?“, – piktinosi senelis.
Raminau, kad niekur neitų, po poliklinikas ir ligonines vaikščioti pavojinga, liepiau kantriai laukti kvietimo.
Tačiau praėjus kelioms dienoms senelį pagaliau pakvietė pasiskiepyti. Neslėpsiu – su visa šeima nerimavome, kokia bus organizmo reakcija į skiepą. Vienintelis, kuris nesijaudino, tai senelis.
Jis įvertino ir pasvėrė dar didesnę riziką – susirgti koronavirusu 90-mečiui, sergančiam cukriniu diabetu ir kitomis ligomis – būtų pražūtinga.
Po skiepo senelis jautėsi kaip įprastai, tik sakė pajutęs galvos svaigimą. Tačiau šis pojūtis grįžus namo, pavalgius ir pailsėjus praėjo. Kadangi senelis serga cukriniu diabetu, jam nuolat tenka stebėti ir vaistais bei maistu kontroliuoti insulino kiekį.
Nei sekančią dieną, nei dar kitą, jokių šalutinių pojūčių nebebuvo. Dabar jis ramiai laukia antrojo skiepo. Kokio gamintojo vakcina buvo paskiepytas senelis, jis net neklausė. Sakė pasitikintis mokslu.
Iš tiesų, labai didžiuojuosi savo seneliu ir jo sveiku požiūriu. Todėl norėjau papasakoti šią istoriją. Galbūt ji įkvėps dvejojančius, abejojančius, nepasitikinčius ir bijančius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
