Tačiau turbūt patys suprantate, kad aš tokių galimybių taip atrodyti ir gyventi neturiu. Todėl vyro žodžiai apie tai, kad man reikėtų pasitempti, neretai susminga į širdį.
Sutuoktinis vis prikiša, kad neturiu jokio talento, kuriuo galėčiau pasigirti, neturiu hobio ir įdomaus laisvalaikio, nelankau kosmetologo, sporto klubo, netgi nemoku susiūti jam marškinių, o ką jau kalbėti apie kalėdinį kostiumą vaiko darželiui.
Aš ir pati labai žaviuosi tokiomis moterimis, kurios vienu metu gali daryti sėkmingą karjerą (nebūtinai pramogų pasaulyje, bet ir kitose srityse), auginti vaikus, puoselėti namus, kurti verslą, dar pasirūpinti savimi bei taip puikiai atrodyti.
Tačiau, nuoširdžiai pasakysiu, nesuprantu, kaip toms sėkmingoms moterims tai pavyksta. Juk visi mes gyvename toje pačioje laiko zonoje, kur para turi 24 valandas.
Kaip per tą laiką spėti pasirūpinti vaikais, nuvežti juos į mokyklą/darželį/būrelį, padėti vaikams paruošti namų darbus, slaugyti juos susirgus, tvarkyti namus (kalbu tik apie būtinuosius kasdieninius darbus, kaip indų plovimas ar skalbinių džiovimas bei lankstymas, lovų klojimas), gaminti valgyti, laistyti gėles (turiu balkone vos kelias, bet ir jomis ne visada spėju pasirūpinti), pavedžioti šunį.
O visame šitame kasdieniniame bėgime dar rasti laiko ir kosmetologui, ir sporto klubui, ir savo pomėgiams, išvaizdai, draugams, vyrui, karjerai, verslui, labdarai ir knygoms, filmams ir taip toliau...
Man 40-metų ir aš vis tiek nesuprantu, kaip joms tai pavyksta. Jūs man pasakykit!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
