Apie seksą tai tėvas man papasakojo. Niekas negalėjo paaiškinti iš kur kasmet atsiranda tiek daug spaliukų, bet sekso nebuvo. Oficialiai. Per teliką Maskva-Vašingtonas teletilto metu pasakė, kad nėra. Ir nieko apie seksą nerašė, nerodė, o tai reiškė, kad jo ir nebuvo.
Lietuvoje seksas yra. Gimstamumas, skaičiau, šlubuoja, bet sekso kiek nori. Užtai Lietuvoje niekas nerūko. Nebent žolę. Netikit?
Long story short:
Mes su žmona nieko apie tai nežinojom, kad Lietuvoje niekas nerūko ir rūkėm. Aš per dieną po pakelį kartais sutraukdavau, žmona mažiau ir šiaip, labiau progomis. Paskui pradėjom galvoti apie šeimos pagausėjimą (seksas juk yra, pamenate). Atsakingai galvoti. Tad pirmas žingsnis link to buvo žmonos metimas rūkyti ir atsisakymas visų kitų negerų įpročių.
Aš pažadėjau tą padaryti pirmą dieną, kai bus teigiamas testas. Padariau. Penktą dieną žmona pasakė, kad geriau jau rūkyčiau. Ir tikrai, nusprendžiau kad geriau, nes tokio irzlaus savęs nepamenu. Vis tik po 12 rūkymo metų tai ne toks paprastas žingsnis ir tegu man nepasakoja pasakų – paėmiau ir mečiau, ir nieko.
Draugai juokavo, kad aš savo žodžio šeimininkas – noriu duodu, noriu atsiimu. Bet aš per pusę žemaitis, tai taip paprastai idėjų neatsisakau. Nusprendžiau šito reikalo imtis pasitelkęs specialistus. Išbandžiau viską: skaičiau knygą (realiai dvi su puse knygos; iš tos pupuliariausios apie lengvą būdą labiausiai įsiminė paskutinė frazė, kad jei nepavyks perskaičius šitą knygą, tai reikia skaityti kitą autoriaus knygą – dar lengvesnis būdas mesti rūkyti; tikrai įkvepia mesti), kramčiau gumą, perskaičiau valstybės reklamuojamo interneto puslapio patarimus, kalbėjau su gydytojais.
Žodžiu, ilgiausiai pasisekė išsilaikyti su pleistrais. Mėnesį. Išsilaikyti ne tik man, bet ir žmonai. Buvau perpus mažiau irzlus nei tiesiog metęs, tapau solidesnis (plius kažkur 5 kg), tiesa darbe tuo nebuvo labai patenkinti, nes darbus darydavau gerokai ilgiau nei anksčiau su parūkymo pertraukėlėmis.
Viskas baigėsi pas šefą ant kilimėlio. Ne, neatleido, bet pasidalino patarimais apie elektronines cigaretes ir kaitinamą tabaką. Jam pastaroji alternatyva ir padėjo mesti rūkyti. Naudojo vietoje pleistrų ir pagal tam tikrą sistemą per metus metė. Papasakojo ir paplekšnojo per petį. Taip kiek stipriau, nei sakydamas – vyrai, šiandien baigiam darbus ir einam torto, nes administratorės gimtadienis. Reikšmingai paplekšnojo. Ir pridūrė, kad jis viską pradėjo nuo naujametinio pažado.
Ir dabar kaip tik artėja naujakas. Bet turėdamas karčią metimo patirtį nusprendžiau labiau pasidomėti kas ir kaip. Apie elektronines cigaretes pamenu buvo įtarimų, kad vis tik ta chemija nežinia kaip veikia.
Apie kaitinamą tabaką informacijos lietuvių kalba... nulis. Iš pažįstamų sužinojau tik tiek, kad – nuuuu geriau, sveikiau, nesmirda, mašinoje galima rūkyti.
Pradėjau ieškoti oficialios, detalios informacijos ir... tokios informacijos nėra. Bet aš pats pamenu tą straipsnių bangą, kai tik atsirado tas produktas. Buvo visokių argumentų ir mokslinių paaiškinimų. Staiga informacija dingsta ir yra nebeteikiama.
Iš to, kas liko, nieko nebesuprantu. Tai padeda tas pakaitintas tabakas ar nepadeda? Tai čia mažiau kenksminga ar tas pats? Kur liko tos pagyros, prielaidos apie mažiau žalingą alternatyvą, madingi prietaisai – dabar nieko apie tai internete nerasi. Apsimelavo? Tabako pramonė pirko visus, ką įpirko, o dabar dėjo į krūmus?
Natūralus klausimas – kodėl? Gatvėj matau, naudoja tą kaitinamą tabaką nuo mažamečių iki pensininkų, o informacijos – nulis. Geras klausimas.
SSRS nebuvo sekso, pas mus niekas nerūko? Dar siūlau neskelbti informacijos apie cukrų. Jokios. Ir jau kitą dieną dings diabetas bei žmonės su viršsvoriu. Jei dar iškils kažkokių problemų, kreipkitės, turiu gerų patarimų kaip spręsti.
***
Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas atkreipia dėmesį, jog po 12 rūkymo metų metimas rūkyti yra ne toks paprastas žingsnis.
„Paprastai pirmosios dvi ar net keturios savaitės metus rūkyti būna pačios sunkiausios, nes jaučiamas stiprus potraukis užsirūkyti, taip pat gali pasireikšti abstinencijos simptomai, tokie kaip: irzlumas, prislėgta nuotaika, galvos skausmas, nerimas ir kt. Šie simptomai, nors ir yra nemalonūs, su laiku darosi vis lengvesni.
Abstinencijos simptomus galima palengvinti mokantis įvairių nusiraminimo ir atsipalaidavimo technikų (kvėpavimo pratimai, autogeninė treniruotė, vizualizacija, progresyvioji raumenų relaksacija ir kt.). Svarbu, jog jie būtų atliekami kuo dažniau, kad greičiau susiformuotų nauji įgūdžiai. Pavyzdžiui, pagalbos mokantis anksčiau minėtų pratimų galima kreiptis į psichologą. Taip pat, siekiant abstinencijos simptomams susilpninti, patartina gerti daug vandens, nevartoti maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra kofeino, atlikti įvairius fizinius pratimus, daryti reguliarias pertraukėles, pasikalbėti su psichologu.
Paklausėjas mini, kad yra mesdamas rūkyti išbandė populiarios knygos metantiems rūkyti skaitymą, kramtomąją gumą, patarimus internete, kalbėjo su gydytojais. Metantiems rūkyti gydytojai dažnu atveju rekomenduoja naudoti medikamentinį gydymo būdą, o abstinencijos simptomams palengvinti – pakaitinės nikotino terapijos produktus (nikotino pleistrus, kramtomąją gumą ar burnos gleivinės purškiklius).
Dėl būtent paklausėjui tinkamo medikamentinio gydymo ar nikotino terapijos produktų vartojimo rekomenduotume kreiptis į su priklausomybių ligomis dirbantį specialistą, kuris įvertinęs paklausėjo rūkymo patirtį, priklausomybės tipą, sveikatos būklę bei pasiryžimą mesti rūkyti, galės padėti sudaryti rūkymo metimo planą, paskirti medikamentinį gydymą.
Mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako. Tyrimai rodo, kad tik 1-5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai, be pagalbos, mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, o beveik pusė mėginusių – vėliau vėl pradeda. Todėl labai svarbu nelikti vienam, kreiptis pagalbos ir ją gauti. Tikslinga kreiptis į Vilniaus Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kuris turi nemokamą programą asmenims, norintiems mesti rūkyti, kurią sudaro 6 specialisto konsultacijų ciklas bei pirma nemokama rekomenduojamų medikamentų pakuotė. Daugiau informacijos čia bei čia.
Taip pat, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras teikia profesionalią pagalbą nuo tabako priklausomiems asmenims, organizuodami grupinius užsiėmimus, susisiekti galima el. p.: ruta.lukoseviciute@vvsb.lt.
Atsakydami į paklausimą dėl elektorinių cigarečių ir kaitinamojo tabako vartojimo bei remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija, informuojame, kad nėra mažiau žalingo ar nežalingo rūkymo būdo. Taip pat šiuo metu nėra ir pakankamai įrodymų, kad šie gaminiai būtų mažiau kenksmingi nei tradicinės cigaretės, o susirūpinimą kelia tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis kaitinamųjų tabako gaminių bei elektroninių cigarečių poveikis tiek juos vartojančio asmens, tiek aplinkinių sveikatai.
Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys atkryčiai, todėl metimas rūkyti yra ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus.
Atsisakant žalingo įpročio, svarbus veiksnys yra stiprus pasiryžimas ir motyvacija. Mesti rūkyti nėra lengva, todėl nereikėtų nusivilti jeigu nepavyksta iš pirmo karto.
Labai rekomenduotume paklausėjui dėl pagalbos metant rūkyti pasikonsultuoti telefonu su gydytojais praktikais, dirbančiais su priklausomybės ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabako vartotojai turi beveik 84 proc. didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei jie kreipiasi pagalbos, pavyzdžiui, juos intensyviai konsultuoja gydytojas.
Telefonu teikiamos konsultacijos vienareikšmiškai yra veiksmingos, šios konsultacijos yra nemokamos, galima kreiptis ir anonimiškai. Kontaktus galima rasti čia, o informaciją apie teikiamą pagalbą Lietuvoje metantiems rūkyti - čia“, – patarė Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
