Tokių vaišių ant šventinio stalo dar nebuvo mačiusi: „Bijojau net pagalvoti, kad tai reikėtų valgyti“

Mano kalėdinis nuotykis buvo prieš kelerius metus, kai Kūčias ir Kalėdas šventėme pas savo giminaičius. Tetos turbūt kiekvienoje giminėje per šventes bando pasidemonstruoti savo kulinarinę galią ir kasmet bando perspjauti ne tik visas giminės moteris, kaimynes, bet ir save.

 Šventinės vaišės.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Šventinės vaišės.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Paula

Dec 25, 2022, 11:09 AM, atnaujinta Dec 5, 2023, 2:49 PM

Šiais laikais jau nieko nestebina Kūčios su austrėmis ir omarais. Bet prieš 15 metų mūsų tetulė sugebėjo visus išversti iš koto patiekusi ant šventinio stalo visą plejadą jūros „gėrybių“, kurios beveik taip ir liko nepaliestos. Metams bėgant jūros gėrybės jau nieko nebestebino.

Todėl teta vienais metais nutarė pranokti save ir šovė sunkiąją artileriją. Šventinis stalas buvo gana tradicinis. Tik keistos rūkytos mėsytės traukė dėmesį... Keista, per Kūčias mėsos juk negalima... Bet jei patiekta, gal nieko tokio. Pabandau paragauti... Skonis toks keistas... Gal tunas?

„O, kaip tau bebro uodega? Tikras delikatesas, tiesa?!“ – su džiaugsmu parodė į tuos rūkytus mėsos gabalėlius.

Pasitikslinu, ar tikrai per Kūčias tai valgyti galima? Teta dar paaiškina, kad kažkur skaitė, jog senovėje lietuviai bebrieną kaip žuvį ant Kūčių stalo patiekdavo. Niekam tai nemaišė tada, tai kodėl dabar turėtų?

Nutylėjau tetai, ką manau apie bebrieną. Pirma, man medžioklė yra nepriimtinas brutalus užsiėmimas, bereikalingas žvėrių žudymas. Antra, mano nuomone, tokie patiekalai kaip bebriena prieš kelis šimtus metų gal ir buvo delikatesas. Kaip ir usūriniai šunys, lokiena ar žvirbliai, bet jų kažkodėl dabar jau nebevalgome.

Tiesa, tąkart per Kalėdas sėdėjau alkana. Mano giminaičiai ir vėl sugebėjo nustebinti. Nes teta su pasididžiavimu atnešė mėsos gabalą, kuris nebuvo panašus nei į antį, nei į žąsį, nei į vištą. Nors tiesą pasakius, mano giminės moteris turbūt tokiais niekais net neprasidėtų. Iš patirties iškart įtardama kažką negero, paklausiau, kas čia per patiekalas?

„Avies koja“, – išdidžiai atsakė man teta.

Nurijau seiles. Bet jos sukilo ne dėl sužadinto apetito. Gerai, kad bent jau be kanopos. Nors stebint tą mėsos gabalą vaizduotėje taip tą koją ir mačiau. Bijojau net pagalvoti, kad tai reikėtų valgyti...

Šis rašinys dalyvauja „Bendraukime“ konkurse „Kalėdos, kurių niekada nepamiršiu“. Kviečiame ir jus prisiminti savo įsimintiniausias žiemos šventes.

Galbūt per žiemos šventes sulaukėte stebuklo? Įgyvendinote savo svajonę? Sutikote mylimąjį ar su juo patyrėte gyvenimo nuotykį? Galbūt palėpėje tarp kalėdinių žaisliukų netikėtai radote ir daug metų saugotą paslaptį?

O gal šventes renkatės švęsti ne taip, kaip visi ir kuriate naują šeimos tradiciją prie egzotiškais patiekalais nukrauto stalo, leidžiatės į keliones, ar lankote likimo pamirštus ir nuskriaustus?

Lauksime jūsų istorijų iki gruodžio 31 d. el.paštu bendraukime@lrytas.lt. Taip pat galite pasakojimus atsiųsti naudodamiesi mobiliąja lrytas.lt programėle arba įkelti tiesiai čia.

Geriausių ir didžiausio skaitytojų susidomėjimo sulaukusių istorijų autorius apdovanosime prizais – 50 eurų „Vilnius Grand Resort“ vertės kuponais. Maloniam laikui, poilsiui ir akimirkoms su brangiausiais žmonėmis.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.