***
Viena mano mėgstamiausių knygų paauglystėje buvo anglų autorės Adamson Džoja knyga „Gimusi laisva“. Joje garsi keliautoja, ilgus metus su savo vyru, Kenijos gyvūnijos apsaugos inspektoriumi, gyveno Afrikoje ir parašė pasakojimą apie išaugintą liūtę Elsą ir jos vaikus. Ši knyga įkvėpė mane svajoti apie tolimą Afriką, jos gamtą, safarį ir gyvūnus.
Praeitais metais svajonė netikėtai realizavosi – interneto platybėse suradau vienos agentūros pasiūlymą dviems savaitėms keliauti į egzotišką Keniją. Po neilgų diskusijų nusprendžiau važiuoti. Sunkiausia kelionės dalis – daugiau nei 14 valandų trukę 2 skrydžiai Kaunas-Londonas-Mombasa, nuovargis dėl ilgo, nepatogaus sėdėjimo bei kojų tinimas. Bet mintis pamatyti tolimą kraštą teikė didesnį jaudulį. Pirmieji įspūdžiai atvykus Pirmasis įspūdis – gana mažas Mombasos aerouostas, tvanku ir ilgos eilės Kenijos vizai gauti. Autobusu pasiekėme viešbutį, jame apsistojome ir vos įėjus į kambarį pirmas veiksmas buvo apžiūrėti vonios kambarį - švaru, o atidarius duris į balkoną – atsivėrė vaizdas į Indijos vandenyną.
Antras įspūdis – kur gi tas vanduo? Teko pirmąsyk iš arti pamatyti įdomų gamtos ritmą: atoslūgius vos įdienojus ir potvynius po pietų. Smalsumo genami kai kurie mūsų susigundė pasivaikščiojimu po atidengtą paplūdimio dugną – akmenėtas dugnas, žolės, negiliame vandenyje puikiai matėsi vandenyno fauna – įvairios žuvytės, pavojingų ežiukų plantacijos, krabai urvuose, daug smulkių kriauklyčių, jūros žvaigždės, o kadangi viską aprodyti pasisiūlė vietinis, tai ne tik sugaudavo tuos gyvius, bet ir suteikė daug informacijos. Kadangi buvo labai įdomu, net nepastebėjome, kad nuėjome pakankamai toli nuo viešbučio ir jau grįždami supratome padarę esminę klaidą: per ilgai užsibuvome saulėje ir ji nusvilino mūsų kūnus iki raudonumo, todėl vėliau, kai ėmėme skausmingai luptis, šį pasivaikščiojimą juokais pavadinome Hell Safari (liet. - pragariškas safaris).
Pažintis su vietiniais
Vakarop, kai vandenynas „sugrįžo“, mes visi pagaliau išsimaudėme ir vėliau pamažu ėmėme dairytis – na kur gi mes pakliuvome: kokie vietiniai žmonės, kainos, tradicijos, pramogos, kelionių pasiūlymai. Kenijos gyventojų etninė įvairovė yra labai didelė, virš 40 genčių, kurios kiekviena turi savo kalbą. Dauguma vietinių puikiai kalba anglų kalba, o tarpusavyje – svahilių. Pradžioje matydami, kad esame ką tik atvykę, prekeiviai aktyviai siūlė savo prekes - skareles, paveikslus, keliones laivu ir į safarį, medinius ir kaulinius suvenyrus, dirbinius, papuošalus. Žinoma, už perdėtai didelę kainą. Paskui supratę, kad mes ne vokiečiai ir ne anglai, darėsi sukalbamesni. Kai pasakydavome, iš kur mes ir kiek mūsų yra likę, netgi sulaukdavome smagaus jų juoko – Lietuvoje mažiau gyventojų nei jų sostinėje Nairobyje.
Pagarba turistams
Vietiniai gyventojai į moteris kreipdavosi arba „madam“, arba „mama“, o į vyrus – „papa“. Keista girdėti tokį kreipinį, kai neturi vaikų. Kai susipyniau plaukus į beveik tris šimtus kasyčių, paplūdimyje visi ėmė džiaugsmingai sveikintis su manimi - „jambo mama Afrika“. Patiko matyti, kad vyresnio amžiaus turistai čia labai gerbiami – jais rūpinamasi, jie globojami. Dauguma vietinių su aplinkiniais geranoriški, malonūs, nes kaip patys minėjo, jeigu elgtųsi kitaip, labai sumažėtų gyventojų pajamos iš turizmo ir pardavimų.
Paplūdimyje iš vienos vietinės agentūros atstovo užsisakėme net tris keliones: pažintinę po Mombasą, 2-jų dienų su nakvyne (200 dolerių) ir vienos dienos (150 dolerių) safarį po „Tsavo East“ nacionalinį parką bei poilsinę išvyką į Vasinio salą (60 dolerių) su nardymu (60 dolerių) ir pasiplaukiojimu su akvalangu.
Beje, rekomenduoju užsisakinėti keliones iš oficialių firmų darbuotojų, kurie rengiasi marškinėliais su logo, nes priešingu atveju galima ir nukentėti – likti ir be pinigų, ir be kelionių.
Kelionė po Mombasą
Atvirai pasakius, šitas miestas manęs visiškai nesužavėjo – kažkuo ypatingos architektūros nėra, turguje šurmulys, akis bado netvarka, kai kuriuose vietose viduryje miesto išpilti šiukšlynai, todėl pravažiuojant rietė nosį nuo nemalonių kvapų. Žodžiu, didelis tamsus marmalas. Didžioji dalis gyventojų yra musulmonai iš Mijikenda etninės grupės, todėl fotografuoti jų nerekomenduojama, idant išvengtum galimo konflikto, kaip ir kai kuriuose saugomose arba valstybinės reikšmės vietose.
Miestas įsikūręs saloje, todėl iš vandentiekio teka sūrus Indijos vandenyno vanduo, o gėlas vanduo buteliuose atvežamas iš Kilimandžaro. Centrinėse gatvėse prie turistų bando prieiti elgetaujantys invalidai, vaisių prekeiviai. Teko stebėti, kaip vakare iš miesto išvyksta didelė minia žmonių: žmonės gyvena miesteliuose prie Mombaso, pačiame mieste tik dirba. Panašus vaizdas ir ryte, kai visi keliauja į darbą.
Naktinis gyvenimas Mombasoje kitoks. Ten jaunimas linksminasi klubuose, rengiasi stilingai. Diskotekose šokiai - iki paryčių, man kaip pašalietei buvo labai įdomu stebėti jų tarpusavio bendravimą, savotiškus šokius, jaunų vietinių merginų ir vyresnio amžiaus europiečių santykius. Ilgai lauktas safaris Afrikoje išvykimas į safarį suahelių kalba reiškia „kelionė“. Tai civilizacijos patogumų atsisakymas vardan dykumos. Visada norėjau pamatyti laukinę gamtą, gyvūnus iš arti.
„Tsavo East“ nacionalinis parkas yra vienas iš seniausių ir didžiausių parkų Kenijoje, jo plotas sudaro 11 747 kvadratinių kilometrų. Jis atidarytas 1948 m., parkas yra netoli Voi kaimelio, padalintas į rytų ir vakarų dalis. Pavadintas Tsavo upės vardu, kuri teka iš vakarų į rytus per nacionalinį parką, brėždama ribą su „Chyulu Hills“ nacionaliniu parku ir „Mkomazi Game“ rezervatu Tanzanijoje.
Į parką galima patekti tik per tris pagrindinius vartus: Manyani, šalia Voi kaimelio ir Bachuma. Mūsų keliautojų grupė atvyko į šį parką per Bachuma vartus. Bilietas vienam žmogui kainuoja 50 dolerių ir galioja 24 valandas. Prie parko vartų lūkuriavo bent keli vietiniai prekeiviai, kurie gana įkyriai siūlė nusipirkti galvos apdangalą – safario skrybelę, apsaugančią nuo saulės už žymiai didesnę kainą nei įprasta, todėl visada derėkitės.
Dauguma parko augmenijos sudaro pusiau sausringos pievos ir savana. Manoma, tai viena iš pasaulio biologinės įvairovės tvirtovių, ir jos populiarumas nulėmė didelius kiekius įvairių laukinių gyvūnų, todėl čia galima pamatyti garsųjį „penkių didžiausių“ gyvūnų, kurį sudaro masajų liūtas, juodasis raganosis, buivolas, dramblys ir leopardas. Mums pasisekė ir pamatėme iš arti žirafas, dramblių kaimenes, buivolų bandas, leopardą, krūmynuose tingiai gulinčią liūtę, gazeles, įvairius smulkius gyvūnėlius, zebrus, stručius, beždžiones, varanus, netgi kai kuriuos laukinius paukščius.
Pramogos ir poilsis
Keliaudami į Vasinio salą ir iš jos, turėjome progą pamatyti visiškai kitokį vaizdą – pavieniai kaimeliai, ir mažai turistų aplankomos vietovės, tuo metu vykusios religinės musulmonų šventės fragmentus. Povandeninis pasaulis galbūt ne toks įspūdingas kaip Raudonoje jūroje, tačiau patiko paplaukiojimas su jūros vėžliais, stebėjimas egzotiškų žuvelių ir grožėjimasis rifais bei koralais.
Sugrįžę po tolimų kelionių atgal į viešbutį, tiesiog ilsėjomės paplūdimyje, o vėliau individualiai kiekvienas rinkomės mini išvykas aplinkui laivu, piknikus paplūdimyje. Pats skaniausias maistas – šviežios jūros gėrybės - buvo pateiktas netoli viešbučio esančiame paplūdimyje.
Visi viešbučiai rūpinosi vakarinėmis apsistojusių turistų pramogomis: gyvačių pasirodymais, akrobatais, muzika ir šokiais.
Kuo daugiau keliavome po šalį, tuo daugiau pamatėme vis naujų Afrikos spalvų – nuo skurdo ir vidury miesto stūksančio šiukšlyno iki gražiai sutvarkytų privačių ar parko teritorijų.
Mane labiausiai pakerėjo laukinė Kenijos gamta ir šiek tiek šokiravo didelis skirtumas tarp naktinio ir dieninio Mombaso gyvenimo. Bendraujant su vietiniais labiausiai jautėsi ir kultūriniai skirtumai.
Džiaugiuosi, kad turėjau progą pamatyti šią šalį - praplėsti savo akiratį, įgauti naujos patirties. O štai keli žodžiai, kuriuos verta mokėti:
Hakuna matata - nėra problemų (kas be atsitiktų tai tarsi jų gyvenime deklaruojama filosofija).
Pole, pole - iš lėto, iš lėto arba palengva, t. y. neskubant... Mes, europiečiai, jų akimis visur lėkte.
Karibu - sveiki atvykę.
Asante sana - labai ačiū.
Tafadali – prašom.
Habari gani? - Kaip sekasi?
Mzuri sana - labai gerai.
Linkiu visiems aplankyti ir ištarti:
Jambo, Afrika! - Sveika, Afrika
***
Keliaukite po Lietuvą, aprašykite išskirtines akimirkas, fotografuokite, o grįžę po atostogų siųskite sukauptą lobį mums adresu konkursai@lrytas.lt. Aprašymų ir nuotraukų lauksime iki rugpjūčio 20 dienos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
