Knygos siužetas vystosi dviem lygiagretėmis. Pirmoji pasakoja apie senolį Alaną, kuris savo šimtojo gimtadienio proga pasiryžta leistis į paskutinį gyvenimo žygį ir pabėga iš senelių prieglaudos namų. Per kelias bėgimo dienas nuotykių jam nutinka tiek, kad ir dažnas paauglys pavydėtų. Antroji siužeto linija veda per jaunojo Alano gyvenimą, kuris kupinas tiek pačiam švedui, tiek visam pasauliui lemtingų atsitiktinumų. Naršydamas pasaulį nuo Amerikos iki Kinijos, nuo Sibiro iki Indonezijos, Alanas visur lieka ištikimas apolitiškoms pažiūroms ir degtinės taurelei. Šios dvi savybės ir talentas tvarkytis su sprogstamosiomis medžiagomis suveda Alaną su W. Churchilliu, H. Trumenu, J. Stalinu, Mao Zedongu ir dar visu būriu kitų istorinių asmenybių.
Sutinkamų personažų gausa ir spalvingumu nenusileidžia ir pirmoji, apie senąjį Alaną pasakojanti, siužetinė linija. Knyga pilna neįprastų ir neįtikėtinų biografijų. Iš pirmo žvilgsnio paprasti, eiliniai Švedijos gyventojai savo patirtimis nė kiek ne mažiau įdomūs nei minėtos į istorijos vadovėlius įėjusios asmenybės.
Alanas neskirsto žmonių pagal rangą, fizinius ar protinius sugebėjimus. Jam visi priimtini tol, kol su jais galima draugiškai išgerti ir kol kalba nepasisuka į politines vingrybes. Todėl ir knygos tonas, kalbant apie didžiąsias asmenybes, nesikeičia, netampa patosiškas ar išskirtinis. Autorius visur išlaiko lengvo ir ironiško stiliaus pasakojimą.
Abi siužetinės linijos balansuoja ant absurdo ribos. Alanas tikrai turi devynias (jei ne daugiau) gyvybes, nepalaužiamus nervus ir nei akimirkai neapleidžiančią sėkmę. Jį lydintys nuotykiai paradoksalūs ir kurioziški. Kita vertus, iš naujo prisimenant XX amžiaus įvykius, supranti, kad realiame gyvenime pasitaiko ir žymiai baisesnių, sveikam protui visai nesuvokiamų, absurdų nei penkiasdešimt milijonų dolerių pavagiantis šimtametis ar slapta drambles auginančios raudonplaukės.
Istorija daugiau nei ironiška, tad kodėl į ją taip ir nepažvelgus?
Pirmi knygos puslapiai, kuriuos atsiverti dar nežinodamas, ko tikėtis, gali nustebinti ar net nuvilti. Tačiau kai susitaikai su mintimi, jog gilių istorinių ar filosofinių įžvalgų tikėtis neverta, kai pasiduodi lengvam stiliui ir užsikreti skandinaviška ramybe, skaitymas tampa itin žaisminga ir atpalaiduojančia pramoga. Dažna vieta priverčia nusišypsoti ar net prunkštelėti po nosimi ir visgi neįklampina į banalius siužetus ar juokelius.
Sakoma, kad didžiausios kvailystės gyvenime padaromos rimtu veidu. „Šimtamečiui, kuris išlipo pro langą ir dingo“ šį posakį galima pritaikyti kiek transformuotą: rimčiausi dalykai pasakomi su šypsena. Nes, kaip pasakytų knygos herojus Alanas, kaip yra, taip, o kas bus, būtinai pamatysim.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
