Mamytė mus tris augino viena ir paleido į pasaulį margaspalviais drugeliais, kurie žino, ko nori, atskiria gėrį nuo blogio, yra atsakingi prieš save, savo artimuosius ir visuomenę. Ji viena mums padovanojo tiek meilės, kiek užtektų dar ir vaikučiams, augantiems be tėvelių, prieglaudose.
Ji yra tokia mama, kuri nepraleisdavo nė vieno koncerto mokykloje, nė vienos Rugsėjo 1-osios šventės, nė vieno tėvelių susirinkimo. Ji yra tokia, kuri pavėlavusi į koncertą (nes neišleido direktorius) ir nespėjusi išgirsti ir pamatyti mano pasirodymo 12-oje klasėje, apsiverkė iš skausmo. Ji yra tokia, kuri per diplomų teikimą stovėjo galvas iškėlusi aukščiau už kitas mamas, nes be galo didžiuojasi savo vaikais.
Ji yra tokia, kuri tik pamačius praleistą skambutį visuomet perskambina, nes žino, kad norėjome pasikalbėti, pasiguosti ar pasidžiaugti.
Ji yra ta mama, kuri padėjo į pasaulį ateiti mano dukrai, kuri mane laikė už rankos, ir nemiegojo su manimi visą naktį, lyg nebūtų maža tų bemiegių naktų vaikystėje.
Ji yra tokia mama, kurią mes labai mylime, tačiau šiuos žodžius tikrai jai sakome per retai. Nes ji yra verta visos pasaulio šilumos, visų žemės žibučių, visų nuoširdžių šypsenų. Ji pati geriausia.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
