Ačiū, Mama, už tą nepaprastą jausmą, kuris užplūsta girdint iš aplinkinių, jog esu geras žmogus. Ačiū, Mama, už tai, kad matant kenčiantį ir liūdintį širdis neleidžia praeiti pro šalį neužkalbinus ir nepaguodus. Ačiū, Mama, už tai, kad kiekvieną kartą lūpos užsirakina smerkti bet kurį žmogų, padariusį klaidą, už išmoktą ir niekada gėdingai neskambantį „atsiprašau“.
Ačiū, Mama, už tas akimirkas kai leidai į tave žiūrint suvokti ir suprasti, kokia didelė meilė gali būti svetimam žmogui kiekvieną dieną, nesvarbu koks jis bebūtų: kvepiantis „Chanel“ ar purvinas, gyvenantis dvare ar svarstantis, ar turės už ką rytoj nusipirkti duonos.
Ačiū, Mama, kad išmokei pasidalinti taip, kaip iš tiesų reikia dalintis: lygiom dalim, sau nei daugiau, nei mažiau, kad išmokei aukoti taip, kaip iš tiesų aukojama: neatiduodant pertekliaus, o taip, kad bent kažkiek atiduodant skaudėtų. Ačiū, Mama, kad išmokei būti nuolankiai, bet niekada neleisti skriausti savęs.
Ačiū, Mama, už tai, kad niekada nereikėjo išsamaus paaiškinimo, ką ne taip padariau – išmokei tą jausti be žodžių. Ačiū už kiekvieną kartą, kai atleidai, nors atsiprašyti išdrįsau tik mintimis. Ačiū, kad kas kartą, kai pamatau pirmą kartą pražydusį pavasario žiedą, žmogaus vardas, kuriam noriu jį dovanoti būna tavo. Ačiū, Mama, už tai, kad žinau, kokia stipri jėga yra meilė ir ne bet kam, o Tau.
Man tu pati geriausia, nes pasiekei tikslą, kuriam aš gimiau – būti žmogumi, kokiu norėjai, kad būčiau. Pažadu, niekada tavęs nenuvilti ir saugoti tai, ką taip kruopščiai man kūrei ir dovanojai – gyvenimą. Ačiū, kad esi MANO mama.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
