O buvo taip... Telefono ekrane išvydau užrašą „Mamytė“, pakėliau ragelį ir išgirdau džiugų jos balsą: „Nepatikėsi, kas šiandien įvyko“, – sučiauškėjo ji.
„Kas?“
„Šiandien Tėčiui padariau lašelinę... PATI!“
Mano Tėtis jau daug metų labai serga ir jam neretai, pablogėjus sveikatai, yra daroma lašelinė. Paprastai tai daro ateinanti medicinos sesuo, bet tą kartą pablogėjimas buvo staigus ir medikė nespėjo atvykti... Tad Mamytė ėmėsi veiksmų – daug kartų stebėjusi šią procedūrą atliko ją puikiai. Kai išgirdau jos žinią, nežinojau, ar verkti (nes mano tėčiui yra blogai), ar džiaugtis (nes Mamytė, net tokią akimirką sugebėjo nepasimesti, neprarado optimizmo ir mano Tėtį pastatė ant kojų).
Dabar, kai, rodos, pasaulis verčiasi aukštyn kojom, aš visada prisimenu šį trumpą pokalbį. Jis mane įkvepia nepasiduoti ir tikėti, kad visada galima matyti šviesą bet kurioje situacijoje. Ačiū Mamai už tai.
Ačiū ir už tai, kad ji iki šiol, man grįžus namo, prieš miegą mane apkamšo (nors man jau 33 metai) ir leidžia pasijusti maža. Ačiū jai už tai, kad iki šiol sekmadieniais į lovą atneša dubenį manų košės, nes taip buvo nuo tada, kai išmokau laikyti šaukštą. Ačiū jai už tai, kad man iškeliaujant į kitą miestą studijuoti ji ištarė: „Kas benutiktų, atmink, kad turi namus“. Ačiū, Mamyt.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse mama-pati-geriausia-mama-pati-geriausia-konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
