O viskas prasidėjo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai gimiau aš – neįgali mergaitė, kuriai reikia nuolatinės priežiūros. Mano mama metė viską, kad prižiūrėtų mane. Laikui bėgant aš augau – mana įsidarbino mokykloje ir, atrodo, visiems kitiems ji buvo pavyzdys stiprios moters – nes viena, nes tokia stipri, nes be ašarų... Bet grįžusi namo iš mokyklos mama kalbėdavo apie savo auklėjamus vaikus, apie mokytojus, apie visą kitą pasaulį, užmiršdama savo vienintelę dukrelę....
Bėgo metai – mama, paskendusi savo darbuose, nepastebėjo, kad aš subrendau, neprisimenu, ar nors kartą apkabino...
Baigiau mokyklą, išvažiavau į užsienį, bandžiau įrodyti sau, kad sugebu gyventi, kad sugebu pati savimi pasirūpinti. Vieną saulėtą dieną gavau laišką iš mamos – jame buvo prašymas grįžti, nes kas ja pasirūpins, jeigu jai kas atsitiks. Daug galvojau – grįžau... Apsigyvenau vėl pas mamą, o kai nusprendžiau iškeliauti iš namų ir apsigyventi su sužadėtiniu, prasidėjo dar blogiau: teko išgirsti, kad aš esu nevykėlė, kad vis tiek grįšiu pas ją...
Prabėgo daug laiko nuo akimirkos, kai palikau gimtuosius namus, o mamai tebesu tas žmogus, kuris ją paliko likimo valiai. Nors gyvenu dešimt minučių nuo jos namų ir pasiūlau, ką aš galiu padaryti, man ji sako: „Man kaimynė padeda, man nereikia.“ Prašo, kad neateičiau, nes nori būti viena, o visame mieste kalba, kad aš ją palikau....
Kiekvienas jos žingsnis ir telefono skambutis sukelia man tiek skausmo, kiekvienas jos pasakytas žodis.... „Juk aš tau paaukojau 20 savo metų, nepalikau vaikų namuose.“
Mama kadaise pripažino, kad norėjo mane palikti vaikų namuose. O laiminga ji buvo tik tada, kai grįžau iš užsienio su pilnu maišu pinigų...
Nepaisant to, per mamos dieną ateisiu jos pasveikinti atnešdama jos mėgstamiausių gėlių... Ir pasakysiu, kad ją myliu už tai, kad yra stipri moteris. Mama man yra pavyzdys stiprios moters, kuria aš niekada netapsiu, nes savo vaikams aš atiduočiau širdį...
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
