Paskutiniais metais jau nebesėdėjo, tik vis paprašydavo, kad mano mama ją bandytų pakelti ar kiek pasukti lovoje tarsi sėdinčią, tačiau jai suklykus ar šaižiai sudejavus, mama tarsi nuplikyta atšokdavo.
Kiek skausmo, dejonių, maldų išklausyta prie lovos, kiek pakelta savos ir svetimos beviltiškos kančios. Kiek dienų prastovėta prie bejėgio kūno, stengiantis bent kiek jam palengvinti naštą. Aš prisimenu mamą palinkusią prie močiutės lovos, apčiupinėjančią kiekvieną senatvinę jos kūno dėmelę, apžiūrinčią jos veidą, rankas, keičiančią rankšluosčius, valančią jai dantis, prausiančią ją ar atliekančią kasdienę ruošą.
Aš prisimenu močiutės akis ir mano mamos pastangas nežiūrėti į jas sunkiausiomis akimirkomis, kai ne fizinis, bet dvasinis skausmas tapdavo nepakeliamas, kai viltis apleisdavo ir gumulas gerklėje neleisdavo ištarti nė žodžio.
Mano mama penkerius metus slaugė močiutę, kentėjo drauge su ja ir lengvino jos skausmą. Mano mama tarsi prie kūdikio praleido kelis šimtus bemiegių naktų, ryte dar bėgdavo į darbą, o sutaupytus pinigus atiduodavo slaugėms ir daktarams. Nežinau, kiek ilgai gyvybe ir jaunyste trykštantis žmogus gali pakelti tokią negandą. Bet mano mama ją pakėlė ilgai ir būtų pakėlusi dar ilgiau.
Mano mamos dvasinė tvirtybė – pavydėtina. Tokio nepalenkiamo ryžto, morališkai ir psichologiškai stipraus žmogaus aš daugiau nepažįstu. Net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, kai, rodos, tokios kančios ir sielvarto neiškęstų nė pats šventasis, mano mama tik giliai atsidusdavo ir puldavo dirbti... Sukandusi dantis, sugrubusiais pirštais, pilnomis akimis ašarų – dirbo. Ir darė tai, ką reikėjo daryti – padėti ir stengtis dėl kito žmogaus gero. Nesu tikra, ar aš būčiau tokia tvirta kaip ji, jei man tektų tokia negailestinga likimo dalia.
Kiekvienas vaikas patvirtintų, kad jo mama – pati geriausia. Tačiau ar kiekvienas galėtų drąsiai teigti, kad jo mama – tvirčiausia pasaulyje? Aš galiu.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
