Dukrą visą gyvenimą engusi ir žalojusi motina atsiprašė tik prieš mirtį

Mano mama jau iškeliavusi Anapilin. Nežinau, gal ji buvo gera, tik nemokėjo to parodyti. Buvau, kaip anais laikais sakydavo, mergos vaikas. Mama nuo vaikystės buvo antros grupės invalidė, paralyžiuota. Be galo pikta ant viso pasaulio, taip pat ir manęs. Ar aš mylėjau savo mamą? Taip, žinoma, visi vaikai, manau, myli savo mamas, kokios jos bebūtų.

Kartą mano mama užsimojo su peiliu, perdūrė man ranką netoli peties. Pati išsigandusi, ką padarė, aprišo mane ir nuvarė gulti.<br>J. Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Kartą mano mama užsimojo su peiliu, perdūrė man ranką netoli peties. Pati išsigandusi, ką padarė, aprišo mane ir nuvarė gulti.<br>J. Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Stasė J.

May 3, 2013, 1:26 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 8:21 AM

Bet labai mušė mane mama – bet kokia proga, nesuprasdavau net, už ką. Vėliau, nepaisant to, kad buvo neįgali, susirado vyrą, labai norėdavo, kad kiekvienas jos žodis būtų įsakymas. Buvau jau paauglė, kai pas jos draugą turėjo atvažiuoti dukros – mama reikalavo, kad greit pjaustyčiau lašinukus, plaučiau indus.

Kaip ir visi paaugliai, maištavau... Kartą mano mama užsimojo su peiliu, perdūrė man ranką netoli peties. Pati išsigandusi, ką padarė, aprišo mane ir nuvarė gulti. Labai verkiau. Jos draugas, kad ir blogas žmogus, atėjo pažiūrėti į mane ir mamai pasakė: „Tu gyvulys – ne motina“. Jie susipyko.

Po to nuėjau pas mokyklos direktorių ir pasiprašiau išsiunčiama į internatą. Ten prasimokiau trejus metus. Mama per tą laiką mane aplankė gal keturis kartus. Laukdavau jos, mat kitus vaikus lankydavo tėvai, o manęs ne.

Galbūt dėl to išmokau kabintis į gyvenimą, užsidirbdavau net internate. Mergaitės norėdavo dovanoti savo mamoms Kovo 8-osios proga servetėlių, dėžučių, aš tai parduodavau, išmainydavau į lašinių gabaliuką. Megzdavau ir siūdavau naktimis tualete ant palangės atsisėdus, nes šviesą užgesindavo 9 valandą vakaro. Plaudavau klases, už tai gaudavau iš valytojos rublį ar saldainių.

Laukdavau atostogų, nors ir nebuvau laukiama namuose, bet apelsinus pasilikdavau, nesuvalgydavau ir veždavau mamai.

Kai mama susirgo, rūpinausi ja iki paskutinės dienos, o ji vis bambėjo. Net gydytoja neapsikentusi jai pasakė: „Turėtumėt sąžinės, juk jūs taip gerai prižiūrima“.

Tik likus savaitei iki mirties, kai teko keisti sauskelnes, ji sugriebus mano ranką pabučiavo ir pasakė: „Atleisk man, kaip gerai, kad aš tave turiu“.

Aš žinau, kad ir dabar myliu savo mamą, nors ji jau mirusi keleri metai. Man jos trūksta, nors pati jau esu mama ir močiutė...

Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.