***
„Esi Mama iš didžiosios raides. Tavo rankos gali sušildyti mus net grįžus po šalčiausios žiemos dienos, sušalusius, apsnigtus po žaidimų sniege... Tavo akys - jos spindi visuomet, jos gyvybingos, keliančios norą džiaugtis gyvenimu, skatinančios mus niekada nepasiduoti.
Taip, tu niekada nepasiduodi. Praėjus tokį sunkų kelią niekada nepasidavei, auginai mus, sūpavai savo du vaikus ant rankų. Ėjai į priekį, net ir skaudžiausiu momentu pamatydama mus tu atsistojai ir sakei sau, kad nepasiduosi. Gyveni dėl savo vaikų, dėl mūsų ateities, dažnai net pamiršdama, koks iš tikrųjų norėtum, kad būtų tavo gyvenimas. Atiduodi mums visą save, suteikdama gražiausia, ką tik galime turėti. Tavo meilė... Ji yra begalinė, tvirta ir suteikianti mums sparnus keliauti toliau per gyvenimą.
Tavo meilė yra tokia nuoširdi ir tyra, kad mes ją jaučiame nuo pat gimimo. Tu mumis didžiuojiesi net ir tada, kai to nesame verti. Tu mus gini net ir tada, kai padarome didžiausias klaidas. Tu skatini mus būti dorais, nors kartais taip ir nepasielgiame. Tu atiduodi viską - gyvenimą, džiaugsmą vardan mūsų geroves, net pamiršdama savo laimę.
Tu tiki mumis net ir tada, kai situacija yra nebesutvarkoma. Kai tau ima skaudėti, tą skausmą paverti į grožį, net ir blogiausiose situacijose matai šviesą tunelio gale.
Taip, mus išmokei gyventi ir mes užaugome tokie pat jautrūs, nuoširdūs, kokią matėme tave. Tu esi nepakartojama ne tik todėl, kad tu esi mūsų mama, bet todėl, kad tu tikrai nepakartojama. Mama, moteris, draugė, dukra, anūkė, žavinga, nuoširdi, graži, tyra ir siekianti tikslų.
Padarėme daug klaidų paauglystėje, tačiau tu vis tiek mumis tikėjai net ir sunkiausiomis akimirkomis - muzikos mokykloje mane užstojai, gynei, net ir tada, kai buvau kalta; paauglystėje man darant klaidas tu toliau tikėjai manimi ir net nedrįsai niekada kitam pasakyti blogo žodžio apie savo vaikus. Mus auginai iškelta galva. Gal dėl to ir esame visi trys kitokie? Tarsi atsiradę čia iš kito pasaulio, iš doro ir tyro pasaulio, kuriuos bando palaužti lyg vejas mažų medelių šakeles.
Bet tu mums neleidi pasiduoti, o tik verti kovoti. Užstoji ir gini tuomet, kai labiausiai to reikia. Padedi suprasti visas gyvenimo tiesas ir išlikti tokiems, kokie esame. Mes su broliu užaugome tave mylėdami besąlygiškai. Ne dėl to, kad vien atsidėkotume už tavo duotą meilę, o dėl to, kad mes nuoširdžiai mylime.
Tu esi ne tik mūsų mama, bet ir nuostabiausia draugė, kuria galime pasikliauti net ir audringiausiame vandenyne. Norisi visiems palinkėti to, ką mes turime. Kiti žmonės yra kitokie, jie nežvelgia taip giliai, jie nemato to, ką mes visi trys matome. Jie mato gyvenimo blogybes, o tu išmokei mus įžvelgti visur gėrį ir išeitį. Tu pavertei mūsų gyvenimus kitokiais - spalvingais, žaviais, dorais... Išmokei mylėti. Mylėti kitus už gražų, gerą elgesį, mylėti kovojant, nepasiduoti. Tu išmokei mus džiaugtis tuo, ką turime, įvertinti viską. Tu atidavei mums visą save.
Mama, mes esame tau tokie dėkingi, kad tam net nėra tiek žodžių apsakyti. Norėtųsi kiekvieną dieną rašyti tau tokius laiškus, bet jie ir taip tikriausiai nepasakytų tiek, kiek mes jaučiame. Tas jausmas tau yra besąlygiškas, mylime iš visos širdies. Už tai, kad tu mus myli, auklėji, priverti nepasiduodi, gini.
O kiek daug mes kartų juokiamės.. Tas juokas yra nuoširdus ir nepakartojamas. Juokiamės iš įvairių situacijų, kai esame kartu. Juokiamės iki ašarų. Ar žinai, kad nuoširdų juoką gali sukelti tik buvimas su tau mylimais žmonėmis? O su tavimi aš juokiuosi daugiausiai. Kitų bijau, privengiu, neatsiveriu. O tau galiu atiduoti visą save.
Niekada niekada niekada nepaliksime tavęs, nes tu iki šiolei nepalikai mūsų. Niekada nenuvilsiu tavęs, kad ir kas benutiktų. Niekada neskaudinsiu, kad ir kokios priežastys lemtų. Sieksime savo tikslų, toliau svajosime, kad ir kiek šis gyvenimas duos juodo, bet stengsimės matyti tik balta, ir niekada nepalūžti. Ir visa tai ne dėl mūsų ateities, o visa tai tik dėl tavęs, mama..."
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
