Dar pradinėse klasėse rašėme rašinėlius apie savo mamas. Pamenu bendraklasės ištrauką iš jos rašinio „džiaugiuosi, kad mano mama nerūko ir negeria“. Aš sėdėdama savo suole tąsyk mintyse galvojau - nors mano mama ir turi tų vadinamų žalingų įpročių, aš jos nekeisčiau į jokią kitą „geresnę“ mamą.
Dar prisimenu, mano pačios paauglystės metais kai nebesutariau ne tik su mama, bet sunkiai ir pati su savimi, mama man palinkėjo, kad susilaukčiau tokių vaikų, kurių charakterį paveldėtų iš manęs... Verkė mama... O aš galvojau, kad esu labai šauni, labai savarankiška ir tvirta asmenybė ir kad man būtų tiesiog Dievo dovana turėti tokią atžalą.
Dabar auginu tris savo vaikučius ir tikrai galiu džiaugtis tokia „Dievo dovana“ . Nespėju vaikščioti į mokyklą dėl nedrausmingo sūnaus elgesio, kuriam dabar 14 metų, nuėjusi girdžiu pagyras dėl dukters paslaugumo, geranoriškumo, aktyvumo. Tai skamba tarsi graži įžanga, kuri paglosto savimeilę prieš nuryjant rūgščią citriną dėl sūnaus išdaigų. Dukrai taip pat 15 metų, bet ji meno ir mokslo srityje yra pasiekusi nemažai laimėjimų, beje, kaip ir tas padauža - vidurinėlis. Na, o mažoji dar tik dvejų metukų ir neaišku, kieno genus paveldės ji.
Galiu tik pasidžiaugti, kad turėjau tokią mamą, kurią prisimenu kaip besąlygiškos meilės, geležinės kantrybės, motiniškos šilumos ir supratimo ramstį, į kurį galėjau atsiremti bet kada, nors to daryti, atrodė, nėra reikalo. Tik iš jos išmokau suprasti savo vaikų elgesio subtilybes, ir prisimenant save paauglystėje, galiu pasistengti savo vaikus kreipti teisinga gyvenimo kryptimi, kad nepasuktų klystkeliais, kad jaustų šeimos paramą ir palaikymą.
Galiu pasidžiaugti, kad turėjau ir turiu mamą iš didžiosios raidės, kad turime pačią nuostabiausią močiutę, kuria galime pasitikėti bet kada ir kurią labai mylime ir branginame, deja, pasakome jai tai per retai.
Kad ir kokia būtų aplinkinių nuomonė, svarbu žinoti, kad yra pasaulyje toks žmogus, kuris tave priima su visais tavo trūkumais ir gerosiomis savybėmis. Kuris džiaugsis ir didžiuosis tavo pasiekimais, ir kuris nesmerks už padarytas klaidas.
Pasiilgstu savo mamos kasdien, bendraujame neretai ir vis dažniau pagalvoju, kad kuo toliau, tuo labiau aš ją myliu.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
