Buvau puiki mokinė, noriai lankiau mokyklą, dalyvaudavau olimpiadose, konkursuose. Ir visai netikėtai susižavėjau vyresniu vaikinu. Tapau nėščia. Iki gimdymo dienos nenorėjau, negalėjau patikėti, kad tai atsitiko man.
Bijojau žmonių, buvo sunku prisiversti eiti į mokyklą, nenorėjau tuo tikėti, nenorėjau kalbėti su niekuo, užsidariau savyje ir graužiau save iš vidaus. Bijojau visų, lyg išgąsdintas žvėrelis, slėpiausi ramesniame kampelyje viena, bijojau kiekvieno balso, kiekvieno išgirsto žodžio. Verkiau viena, neatsistebėdama - nejaugi ašaros niekada nesibaigia.
Dužo visos svajonės puikiai baigti mokslus, studijuoti mediciną. Nežinojau nieko, bijojau visko, bijojau pasipasakoti, priaugau daug svorio, kūną išvagojo strijos.
Visas šis laikas slinko labai lėtai, buvau tik per žingsnį nuo rankos pakėlimo prieš save. Bet atėjo diena, kai tapau mamyte, labai jauna mamyte. Gimė nuostabus berniukas - geriausias sūnus pasaulyje. Visus šiuos metus buvau su juo, mes labai artimi. Jam labai smagu turėti tokią jauną mamytę. Bet žinoma, svajonės, prisiminimai - jie nedingsta, neišgaruoja lyg rūkas... Tiek jau ištvėrusi ir taip anksti viską patyrusi, taip norėčiau nusišypsoti pačiam nuostabiausiam žmogeliukui pasaulyje - sūneliui. Visiems, kas buvo šalia.
Bet po gimdymo ėmė gesti dantys, atrodo baisiai. O taip norėtųsi, kad geriausiam sūnui šviestų tik pati šviesiausia ir gražiausia mamytės šypsena.
Labai norėčiau turėti gražią šypseną ir pirmą kartą po tiek metų nusišypsoti, nebijodama aplinkinių žvilgsnių.
Taip pat norėčiau panaikinti strijas, išvagojusias beveik visą mano kūną, kurios tikrai trukdo gyventi.
L. dalyvauja pokyčių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Turiu paslaptį - droviuosi savo kūno“. Pasidalinkite savo istorija ir laimėkite galimybę pasikeisti! Klinika „Grožio chirurgija“ jūsų pasikeitimus parems 3000 litų. Jūsų laiškų su nuotraukomis laukiame adresu konkursai@lrytas.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
