Taip jau sutapo, kad žaidimus žaidžiau vienoje pažinčių svetainių, taigi joje ir susikūriau anketą. Aš iš pradžių, aišku, niekam pati laiškų nerašiau. „Pfff, na jau ne, man tegul rašo, dar čia ko...“
Bet kadangi nė vienas iš man rašančiųjų didelio įspūdžio nepaliko, pasinaudojusi svetainėje esančiais narių filtrais išsifiltravau sau tinkamus ir parašiau kelis laiškelius.
Aš suprantu, kad lietuvių kalba yra sunki: tiek nosinių, kablelių visokių, dar reikia logiškai sakinį sudėlioti. Ne visiems vaikinams tai buvo įveikiama užduotis. Bet maniškis įveikė visus mano internetinius testus.
Po „gyvo“ susitikimo abejonių neliko – šitą „jamu“.
Jis atvažiuodavo pas mane į svečius, aš atvažiuodavau pas jį, likdavau savaitgaliui, savaitei, mėnesiui, mano daiktai vis kaupėsi pas jį bute. Dviese juk smagiau...
***
Žinote tą svaiginantį meilės jausmą, kai, regis, kojomis nesieki žemės? Patyrėte meilės romaną, kurio negalite pamiršti? Kartais pagalvojate, kad jūsų santykių istorija galėtų būti knygos ar filmo dalimi? Kviečiame papasakoti savo istoriją, dalyvauti konkurse ir laimėti „Lonas“ prizus.
Jūsų istorijų iki lapkričio 11 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Tvarkinga lietuvių kalba parašytas istorijas publikuosime rubrikoje „Bendraukime“. Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"="">konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"" target="_blank">čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
