Aš netrukus ištekėjau, gimė vaikas. Porą metų praleidau namuose augindama vaiką. Iš kitų kolegų tik žinojau, kad jis išsiskyrė su savo ilgamete drauge ir išvyko į labai tolimą šalį ieškoti laimės.
Po vaiko priežiūros atostogų grįžau į tą pačią įmonę dirbti. Išsiskyriau su savo vyru.
O Tadas vieną dieną grįžo ilgų atostogų į Lietuvą ir užėjo į įmonę pasisveikinti, su kolegomis pasikalbėti. Kadangi Lietuvoje ruošėsi būti keletą mėnesių, tai įsidarbino vėl.
Kaip tik buvo įmonės kalėdinis renginys ir aš organizavau „after party“ - dūzges. Pakviečiau ir jį sudalyvauti. Sutiko.
Taigi per tą vakarėlį ir prasidėjo mūsų romanas. Tiesiog visą vakarą kalbėjomės. Rodos, būtumėm dvi pasiklydusios ir pagaliau viena kitą suradusios puselės. Rodos, vienas kitam sutverti. Likusius tris mėnesius skraidėm lyg ant sparnų, nieko nematėm, nieko negirdėjom. Gyvenome vienas kitu. Suradome daug bendrų pomėgių, daug mielų užsiėmimų, kelionių.
Tačiau jam reikėjo išvykti vėl atgal į taip išsvajotą šalį, kur jis stengėsi susikurti gyvenimą. Kad ir kaip sunku buvo, neprašiau, kad liktų čia. Neprašiau, kad pasiimtų ir mane. Žinojau, kad tai - jo svajonė, kurią jis stengėsi pavyti. Išlydėjau, buvo labai sunku. Taip ir nepasakėm vienas kitam, kad mylim. Nors žodžių nereikėjo. Meilė tiesiog tvyrojo ore.
Praėjo jau keleri metai. Jis ten susikūrė naują gyvenimą. Dar ir dabar retkarčiais susirašom laiškais. Gera žinoti, kad jam profesinėje srityje sekasi gerai. Žinau, kad yra vienišas, neranda tos ramybės ir trokštamos šilumos. Sako, kad gyvenime savo šansą jau paleido. Ir aš žinau, apie ką jis kalba... O aš bijau jam pasakyti, kad aš nebe viena, kad šalia turiu žmogų, kuris mane myli. Ir aš myliu.
Tikiu, kad žmogų gali mylėti skirtingai. Tadą aš myliu taip, kad man užtenka žinoti, jog jis laimingas ir aš galiu gyventi ramia širdimi. Žinau, kad nieko daugiau taip mylėti negalėsiu.
***
Žinote tą svaiginantį meilės jausmą, kai, regis, kojomis nesieki žemės? Patyrėte meilės romaną, kurio negalite pamiršti? Kartais pagalvojate, kad jūsų santykių istorija galėtų būti knygos ar filmo dalimi? Kviečiame papasakoti savo istoriją, dalyvauti konkurse ir laimėti „Lonas“ prizus.
Jūsų istorijų iki lapkričio 11 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Tvarkinga lietuvių kalba parašytas istorijas publikuosime rubrikoje „Bendraukime“. Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"="">konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"" target="_blank">čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
