Reikėdavo kažkur prieš mokyklą ir pavalgyti. Tai buvo netoli mokyklos esanti valgykla, kurioje dirbdavo daug gražių panelių.
Kažkaip į akis krito juodaplaukė mažylė, tokia simpatiška mergaitė. Persimesdavome keliais žodžiais, kol ji dėdavo maistą į lėkštes ir tuo viskas baigdavosi.
Nekviečiau aš jos į jokius pasimatymus. Nedraugavome, o tiesiog man patikdavo ją matyti.
Po kiek laiko ją sutikau autobuse važiuojant namo. Palydėjau ją į namus, o aš patraukiau į savo bendrabutį. O jau kitą kartą nuėjau pas ją su gėlėmis, saldainiais ir šampano buteliu. Praleidome visą vakarą kartu ir vakare išsiskyrėme. O kitą dieną nuėjome į metrikacijos biurą ir padavėme pareiškimus tuoktuvėms. Nė dienos nedraugavome, bet atšventėme kuklias vestuves.
Po to jau gyvenome kartu, atsivedžiau savo žmoną į vaikinų bendrabutį. Vietos užteko visiems, nes vaikinai man užleido kambarį. Tiesa, kai manęs namie nebūdavo, kiti bendrabučio vaikinai susirinkdavo mano kambaryje, pas mano žmoną, ir žiūrėdavo kartu televizorių. Kažkaip atsitiktinai juos aš užklupau, tiesiog jie mane pamatė išlakstę į savo kambarius. Jokio konflikto tarp mūsų nebuvo, nes tik vienas televizorius buvo pirmame bendrabučio aukšte.
O aš padėdavau savo žmonos tėvams sodžiuje įvairius darbus nudirbti. Beveik kiekvienaą šeštadienį ir sekmadienį dirbdavau pas juos.
Po to perėjau į kitą gamyklą dirbti ir išsikrausčiau iš to bendrabučio. Gavau jau šeimyninį bendrabutį. Augo jau pirma duktė, o aš dirbau ir toliau mokiausi. Po metų gimė antra dukra, o aš toliau dirbau ir mokiausi. Kaip sakoma, amžinas studentas buvau. Nebuvo šeimoje jokių barnių ir nesusipratimų.
Po to gavau jau butą ir visa šeimyna įsikraustėme į jį. Toliau gyvenome kartu, mano panelės augo ir gražėjo. Neleidau jų į jokius darželius, nes valdiškos duonos aš pats iki soties privalgiau. Tiesiog pačioje gamykloje radau sau tinkamą darbą, kad galėčiau su žmona keistis pamainomis. Taip ir dirbome ir gyvenome kartu keisdami namuose vienas kitą.
Dabar dukros jau seniai baigusios savo mokslus, sukūrė savas šeimas ir gyvena kas kur sau. O mes su žmona ir toliau gyvename kartu. Nors jau prabėgo 38 metai, mes vis kartu ir kartu. Šta tau ir meilė iš pirmo žvilgsnio.
***
Žinote tą svaiginantį meilės jausmą, kai, regis, kojomis nesieki žemės? Patyrėte meilės romaną, kurio negalite pamiršti? Kartais pagalvojate, kad jūsų santykių istorija galėtų būti knygos ar filmo dalimi? Kviečiame papasakoti savo istoriją, dalyvauti konkurse ir laimėti „Lonas“ prizus.
Jūsų istorijų iki lapkričio 11 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Tvarkinga lietuvių kalba parašytas istorijas publikuosime rubrikoje „Bendraukime“. Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"="">konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"" target="_blank">čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
