Kiekvienam įsimylėjusiajam savo mergaitė yra gražiausia, bet kad ji tokia ir buvo. Kažkokia trapi, lyg būtų permatoma, lengvutė, o ypač šokant. Jos plaukai lengvai garbanojosi, o akys visada šypsojosi ir buvo vertos geriausių poetų apdainavimo. Nes tokių ir dabar nesutinku, nors pragyvenau visą gyvenimą.
Biržuose mūsų draugystė tęsėsi, kol neįstojau į institutą. Apie ją , apie svajones reikėtų atskiro romano, o geriausiai galėtų „papasakoti“ pagalvė ir lubos, apšviestos gatvės šviesos. Į jas žiūrėdamas, kūriau visokias svajones, kurioms nebuvo lemta išsipildyti, nes sugadino Kauno muzikinio teatro spektaklis ir jos geriausia draugė.
Aš mokiausi institute, o ji neįstojo į Medicinos mokyklą ir dirbo Biržuose. Tais laikais grupių kuratoriai privalėjo organizuoti kultūrinius renginius savo studentams. Buvo organizuotas „kult pochod“ - spektaklio lankymas muzikiniame teatre.
Pertraukėlės metu pamačiau jos draugę, o aš tada buvau savo kursiokių draugijoje. Žodis „išdavikas“ buvo kaip nuosprendis. Negaliu aprašyti, kas dėjosi mano širdyje, kokia tai buvo man tragedija. Visi bandymai kažką paaiškinti baigėsi fiasko.
Vėliau ji persikėlė gyventi į Melnragę - kasmet nuvažiuoju į pajūrį, dairausi gatvėse, parduotuvėse, bet tų neapsakomų akių nesu sutikęs...
***
Žinote tą svaiginantį meilės jausmą, kai, regis, kojomis nesieki žemės? Patyrėte meilės romaną, kurio negalite pamiršti? Kartais pagalvojate, kad jūsų santykių istorija galėtų būti knygos ar filmo dalimi? Kviečiame papasakoti savo istoriją, dalyvauti konkurse ir laimėti „Lonas“ prizus.
Jūsų istorijų iki lapkričio 11 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Tvarkinga lietuvių kalba parašytas istorijas publikuosime rubrikoje „Bendraukime“. Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite konkursai/konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"="">konkursai/konkursas-meiles-istorija-kurios-negaliu-pamirsti.htm"" target="_blank">čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
