1 ir 2. Atsisakiau emigruoti į užsienį. Kartą prieš šešerius metus gavau pasiūlymą išvažiuoti visam laikui į užsienį. Supykau. Ir tai padariau be reikalo. Šis supykimas kainavo man dar ir draugystę. Užpykęs išdėjau savo geriausiam draugui, kad emigruoti yra lengvabūdžio kelias, visiško netikėlio, negerbiančio savo šalies sprendimas. Šioje klaidoje yra netgi dvi mano klaidos. Pirma, kad atsisakiau emigruoti, o antra, kad vaizdavau patriotą ir taip susipykau su draugu.
3. Dirbdamas Lietuvoje ne kartą sulaukiau pasiūlymo nelegaliai pasipildyti kišenes papildomomis pajamomis. Deja, būdamas teisingas žmogus atsisakiau ir tenkinausi keliais tūkstančiais teisėtai uždirbtų litų. Vis tikėjau, kad ateis diena, kai galėsiu oriai gyventi Lietuvoje. Užbėgdamas už akių, norėčiau pabrėžti, kad 2000 Lt alga, kurią aš gaudavau, niekaip netenkino mano poreikių.
Bet raminau save, kad valdžia stengiasi, ir greitai gyvensime Rojuje. Tik reikia likti Lietuvoje ir būti teisingu. Suklydau, nes, matyt, buvau kurčias viena ausimi, o gal ir abiem, pusaklis, o gal ir visai aklas. Valdžia vis riekė nuo mūsų kepalo riekes duonos. Ne mums atriekė, o neva kitiems paukščiams palesinti. Ir nuriekinėjo nuo mūsų, o savo kepalus pamiršo. Tiesa, pamiršo nusiriekti.
Bet pasididinti nepasidrovėjo. Pinigus, kuriuos sunešame į biudžetą mes, sąžiningi piliečiai,– švaistė į kairę į dešinę, kur reikia ir kur nereikia. Ir negirdėjau, kad nors vienas vagis būtų nubaustas. Andrius Kubilius remontavo namą už 5 milijonus, kai išmanantis žmogus pastatytų dešimtis tokių namų nuo pamatų. Ir niekas jo nepasodino į kalėjimą, už tokį viešą išsityčiojimą. Ir jis toliau valdžioje!
Nėra teisybės čia Lietuvoje ir nebetikiu, kad ji ateis. Tik sąžiningas žmogus gali valstybę pastatyti ant kojų, nes jis rodys gerą pavyzdį visiems tautiečiams. O kai liaudis mato akivaizdų reketą ir pinigų plovimą, niekada nesusimastys ir patys, kad tik sąžiningumas gali pastatyt ant kojų merdėjančią valstybę.
4. Kad mokėjau mokesčius. Tikriausiai visi girdėjote, kiek bankai Lietuvoje uždirba. Milijardus! O ar girdėjote, kiek jie sumoka mokesčių? Nepatikėsite, bet vos negavau infarkto. Tai prilygsta masiniam išsityčiojimui. Sumos per metus tesiekia kelis tūkstančius. Štai kur atsakymas mokesčių mokėtojams. Tik apsukrus moka mažai, o uždirba daugiausiai. Ir už tai pasirodo niekas nebaudžia. Tereikia išmanyti įstatymus.
5. Kad pirkau butą, o ne stačiau namą. Štai vienas pažįstamas pasistatė namuką 80 kvadratinių metrų. Žemės turėjo iš senų laikų, o statybos darbus išmanydamas pusdykiai pasistatė, mano manymu, prabangų namą. Džiaugiuosi dėl jo, nes jis šildosi pats. Niekas kol kas jam nereguliuoja, kaip šildytis.
Sakydamas „kol kas“ turiu omenyje tai, kad tikrai nenustebčiau, jei greitai jis privalės įsivesti centralizuotą šildymą. Juk tokius pinigus šilumininkų mafija praranda. Gyvendamas tokio pat dydžio bute, vien už gyvatuką ir karštą vandenį sumoku tiek pat, kiek mano draugas už viso namo šildymą.
O kai parodžiau jam sąskaitą už šildymą, jis užsiėmė už galvos. Viena mano butui už šildymą pateikta sąskaita (už vieną mėnesį) kartais siekia identišką mano draugo metinę šildymo kainą.
Juokas pro ašaras, bet tai tiesa. Džiaugiuosi už draugą, bet kartu bijau, jog netrukus ir privačių namų žmonės bus priversti imti šildymo paslaugas iš tų, kas „geriau“ žino, kuo ir kaip mes turime šildytis savo asmeninį būstą.
***
Ar jus kartais aplanko jausmas, kad jei galėtumėte atsukti laiką atgal, kai ką darytumėte visiškai kitaip? Kurį savo žingsnį galėtumėte pavadinti klaida, pamokiusia visam gyvenimui? Manote, kad jūsų patirtis gali padėti kitiems nekartoti jūsų klaidų? Pasidalinkite savo gyvenimiška patirtimi dalyvaudami rašinių konkurse ir laimėkite naująjį J.K.Rowling romaną su jos autografu!
Jūsų istorijų, parašyta tvarkinga lietuvių kalba, iki gruodžio 11 dienos laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
