Prieš 10 metų teko per Kalėdas būti komandiruotėje Vokietijoje, Miunsteryje. Ten, to miesto laikraščiuose, buvo gausybė skelbimų apie Kūčių vakarienę vienišiems. Nuėjau. Tai buvo mano pačios gražiausios Kalėdos gyvenime!
Ko tik ten nebuvo! Koncertas, vaišės, naujos pažintys. Prie stalų sėdėjo įvairių profesijų, įvairių socialinių sluoksnių žmonės: vieniši, artimuosius praradę pensininkai, benamiai, vakarykščiai kaliniai. Visi pagal galimybes pasipuošę, tvarkingai besielgiantys.
Pasirodo, tokias vienišių ir benamių Kūčias organizuoja bažnyčia. Ji ir patalpas vakarėliui skiria. Vaišėmis ir muzikine programa rūpinasi Miunsterio pasiturintys piliečiai. Dažnas iš jų irgi vienišas, bet, darydamas gerą kitiems, jaučiasi laimingesnis.
Gaila, kad Lietuvoje to nėra. Visi Kūčioms užsidaro tik savo šeimose. O vieniši žmonės lieka visuomenės paribyje, už borto.
Žinoma, mes pasisakome už šeimą, už šeimos vertybes, tačiau turėtume suprasti, kad visada yra ir bus daugybė žmonių, kurie dėl įvairiausių priežasčių neturi šeimos. Dažnai ir namų. Štai tokius ir galėtų prisiminti mūsų Bažnyčia bei užuojautos nestokojantys miestiečiai.
Kokia didžiausia jūsų kalėdinė svajonė? Pasidalykite savo istorija, dalyvaukite konkurse ir laimėkite kvepiančią Kalėdų žvakę! Laiškų su jūsų svajonėmis laukiame gruodžio 24 dienos el. paštu konkursai@lrytas.lt arba įkeliant čia. Plačiau apie konkursą skaitykite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
