Tuomet buvau jauna mergina, besidairanti savo svajonių princo. Draugavau su vienu šviesiaplaukiu aukštu jaunuoliu. Santykiai su juo klostėsi visaip – buvo ir pakilimų, ir nuosmukių, bet aš turėjau viltį, kad vieną dieną jis man pasipirš ir tapsime laiminga šeima.
Melsdavau Dievo išminties dėl savo asmeninio gyvenimo. Ir vieną naktį aš susapnavau labai ryškų sapną, kuris ilgam įsirėžė į atmintį. Sapnavau, kad esu ant aukšto kalno su šviesiaplaukiu smulkaus sudėjimo vyru. Mes sėdime kalnuose ir abu žvelgiame į ežerą, kuris tyvuliuoja tarp kalnų. Ir – bene svarbiausia detalė – sapne aš buvau nėščia.
Pabudusi pradėjau analizuoti savo sapną. Aš nėščia, vadinasi – ištekėjusi, turėsiu kūdikį, o tas vyras šalia turėtų būti mano vyras. Jis toks panašus į mano draugą, su kuriuo draugauju, bet ne jis. Tas buvo daug smulkesnis ir žemesnis. O kur mes esame? Tokio kraštovaizdžio aš nesu mačiusi. Lietuvoje nėra kalnų, o toliau Lietuvos nesu buvusi, na, nebent Lenkijoj ar Latvijoj (nepamirškime, kad sapną sapnavau kokias 1993 metais). Lietuva juk plokščia kaip blynas, kaip aš mėgstu juokauti. Na ir mįslė visa tai...
Užbegdama už akių pasakysiu, kad už savo draugo taip ir neištekėjau. Po kelių metų sutikau patrauklų tamsiaplaukį jaunuolį, kuris labai aktyviai siekė manęs. Nebuvom mes ideali pora, būta ir ginčų, ir nesusikalbėjimų, bet nusprendėm susituokti, nors mano viduje nebuvo ramybės. Nežinau, kodėl taip pasielgiau. Nepaklausiau savo vidaus. Sapnas išsitrynė iš atminties, o aš toliau gyvenau savo gyvenimą.
10 metų prabėgo akimirksniu. Gimė du vaikai, susitvarkėm buitį, atrodo, dabar tik gyvenk ir džiaukis. Bet kuo labiau finansinė padėtis gerėjo, tuo prastesni santykiai su vyru darėsi. Kol galiausiai priėjom liepto galą ir išsiskyrėm, pasukom skirtingais keliais.
Dar gyvendama santuokoje pradėjau dirbti vienoje norvegų įmonėje ir karts nuo karto skrisdavau į Norvegiją. Mane iš karto užbūrė nuostabi gamta – kalnai ir vanduo, tarsi įsrėžiantys tarp jų fjordai. Tuomet prisiminiau tą sapną – štai kokį kraštovaizdį aš mačiau! Na, mačiau tai mačiau, sapno nesureikšminau, esu ištekėjusi, turiu du vaikus, gyvenu Lietuvoje.
Po skyrybų kurį laiką laižiausi žaizdas, po to nusprendžiau plačiau atsimerkti ir pasidairyti sau tinkamo partnerio. Man neužteko to, kad viena auginau vaikus ir daug dirbau – man reikėjo žmogaus šalia. Ir vieną dieną aš sutikau jį – šviesiaplaukį neaukštą norvegą. Viskas klostėsi kaip filme – pažintis, draugystė, meilė, vedybos ir kraustymasis gyventi i Norvegiją. Sapnas sugrįžo. O kaipgi nėštumas? Šiuo metu namuose auginame pagranduką, kuris gimė po vieno persileidimo ir yra visos šeimos džiaugsmas.
Tik pagimdžiusi papasakojau šį sapną savo vyrui. Dievas apreiškė man mano ateitį prieš daug metų ir kantriai vedė jos link. Šiandien aš esu ten, kur ir turėjau būti. Jaučiu ramybę savo sieloje ir gyvenime.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
