Pasirodo, jai kažkas paskambino iš mano telefono, ir taip aš sužinojau, kad jį palikau matavimosi kabinoje „Maximoje“. Vėlai vakare, grįždama į Vilnių, užsukau į tą pačią parduotuvę.
Apsauginiu dirbantis gražuolis vaikinas, iki ausų šypsodamasis, padavė man mano tokį pat naują ir gražų telefoną. Kai įsivaizduoju, kiek žmonių galėjo jį pasiimti ir man negrąžinti, tačiau to nepadarė, pasidaro labai gera. Žmogus, kuris rado telefoną. Kasininkė, kuriai jį perdavė. Informacijos darbuotojas, kuris perdavė apsaugai ir galiausiai kitos pamainos apsaugos darbuotojas, kuris ir grąžino man mano daiktą.
Tai ar galėčiau kada nors pasakyti, kad Lietuvoje žmonės nesąžiningi, nedori, savanaudiški, nepilietiški ar panašiai? Niekada!
Esu labai laiminga, kad tai patyriau savo kailiu ir pati tuo įsitikinau. Tuo džiaugiuosi dar labiau nei atgautu savo puikiu telefonu. Ir už visa tai esu be galo dėkinga visam pulkui molėtiškių. Linkiu ir jiems tokių pat smagių nutikimų, kokį jų dėka patyriau aš.
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime“ ir bendrovės „Bitė Lietuva“ konkurse „Kliento šypsena“. Konkurso nugalėtojui atiteks planšetinis kompiuteris. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
