Kampanija „Mama, sugrįžk namo“ - tai mūsų siekis giliau pažvelgti į emigrantų vaikų, vadinamųjų euronašlaičių problemas, paraginti į jas žvelgti atsakingiau ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.
Jeigu esate emigrantas ar ruošiatės juo tapti, pasidalinkite savo istorija ir mintimis. Papasakokite kitiems naujosios iniciatyvos Bendraukime vartotojams, kokį kelią savo vaikams pasirinkote ir kodėl taip pasielgėte? Su kokiais iššūkiais susiduriate Lietuvoje palikę arba į užsienį kartu pasiėmę savo vaikus? Ką patartumėte dirbti į užsienį besiruošiantiems tėvams? Ir kaip Lietuvos valstybė galėtų prisidėti sprendžiant šią problemą?
Pasidalinkite savo istorija ir mintimis ir tapkite vartotojų kuriamo portalo Bendraukime vykdomos socialinės kampanijos „Mama, sugrįžk namo“ dalimi. Kampanijos partneris - Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras.
Apie vadinamųjų euronašlaičių problemą mūsų šalyje imta kalbėti dar iki tol, kai Lietuva 2004-aisiais tapo Europos Sąjungos nare ir lietuvių legaliam darbui atsivėrė žemyno sienos.
Tačiau vaiko teisių gynėjai, psichologai, mokytojai ir kiti specialistai tikri – problema dėl emigrantų paliktų vaikų tik didėja.
Kaip parodė pastarasis Visuotinis gyventojų surašymas, per dešimtmetį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 328 tūkst. gyventojų. 2008-aisiais Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje gali būti apie 25-30 tūkst. vaikų, kurių vienas arba abu tėvai yra išvykę uždarbiauti į užsienį.
Tokias apklausas, kuomet apklausiami mokyklas lankantys vaikai, yra dariusi ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. Tačiau gauti tikslių ir patikimų duomenų neįmanoma – daugybė tėvų paprasčiausiai renkasi nepranešti apie išvykimą ir Lietuvoje su kieno nors priežiūra ar visai be jos paliktus vaikus.
2010 metais laikinoji globa dėl tėvų emigracijos nustatyta 2026 vaikams. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tikra: šie skaičiai nė iš tolo neatspindi tikrosios padėties – kiek Lietuvoje yra be tėvų-emigrantų gyvenančių vaikų.
Nei specialistai, nei įvairių institucijų rengiamos ataskaitos nepateikia vienareikšmio atsakymo, kaip geriausiai užtikrinti emigrantų vaikų gerovę.
Kita vertus, ar pasiūlymus teikti turintys ir išvadas darantys ekspertai gerai įsiklausę į realias emigrantų istorijas? Ar tikrai suvokiama, kodėl emigrantai savo vaikų atžvilgiu priima vienokius ar kitokius sprendimus?
Jeigu jums artima emigrantų vaikų problema, pasidalinkite savo istorija ir įžvalgomis. Jūsų tekstų, taip pat nuotraukų ir video, laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt. Juos į portalą Bendraukime galite įkelti ir patys.
Kartu pažadame, kad nuolat rengsime socialines kampanijas, pilietines iniciatyvas ir eksperimentus, kurios taps portalo Bendraukime rubrikos „Man rūpi“ dalimi. Nes mums iš tiesų rūpi. O jums?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
