Kai pakilnoji rankose trečiokėlės kuprinę, pradedi rimtai abejoti patarlės „ką išmoksi, ant kupros nenešiosi“ teisingumu – visų tų vadovėlių svoris oho kokią kuprą gali išauginti. Suprantu, kad kadaise knygnešiai mums nešė šviesą, tačiau tai vis tiek nepaaiškina, kodėl šiame technologijų amžiuje mokyklos tebemėgina dirbti knygnešių laikų metodais.
Mokyklose - atgyvenos
„Akivaizdu, kad dabar mokyklose naudojami metodai ir priemonės jau atgyvenę ir nebeatitinka poreikių. Visas galimybes išnaudoti trukdo nesuprantami draudimai ir nenoras, o gal net ir baimė kažką keisti. Geriau, užuot draudę mokiniams naudotis mobiliaisiais įrenginiais mokykloje, mokykime juos tikslingai juos pritaikyti, supažindinkime su įvairiomis galimybėmis ir kartu kurkime naujas mokymosi tradicijas, – sako viena didžiausių mobilaus mokymosi idėjos šalininkių Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė. – Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis mintinai, bet juk jau seniai akivaizdu, kad žymiai svarbiau yra mokėti kūrybiškai ir tikslingai pasinaudoti turimais informacijos šaltiniais.”
Technologijų priešininkai oponuoja, kad vaikai jas naudoja tik žaidimams, internete daug „blogos“ informacijos, o į ekranus nosis sukišę jaunuoliai užmiršta apie realų gyvenimą. Tačiau ar dėl to nėra kalti patys technologijas neigiantys mokytojai – ignoruojama technika niekur nedings, o „bloga“ informacija nebus kenksminga, jei išmokysime ją atskirti nuo geros. Galiausiai, mokinys, tapęs darbuotoju, nei kreida nei lenta nebesinaudos, o ir mintinai nieko nebecituos – kur kas svarbesni bus jo įgūdžiai ieškoti informacijos, naudotis naujausia technika, o to, deja, kol kas mokykloje moko vangiai.
„Kad įvyktų greitesni pokyčiai, trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp švietimo bendruomenės, visuomenės ir verslo. Mokytojams labai sunku argumentuotai pagrįsti naujovių naudą ir teikiamas galimybes. Be visuomenės palaikymo ir supratimo, labai sunku daryti kažką inovatyvaus. O juk norėtume, kad ateities karta priklausytų kūrybingai žinių visuomenei. Tokiai visuomenei, kuri galbūt sugebėtų ne vien naudoti pažangias technologijas, bet ir padėtų jas kurti”, - teigia prie mobiliųjų įrenginių integracijos švietime prisidedančio Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.
Mokytojas tampa mokinio pagalbininku
„Prieš trejus metus pastebėjau, kad mokiniai vis dažniau naudojasi savo mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais. Pirmiausia jie ėmė fotografuoti užduotis ar mokymosi medžiagą nuo lentos. Vėliau pradėjo siųstis mp3 garso įrašus, kurie būdavo skirti namų darbams, ir prieš pamoką jų klausytis bei kartotis, greitai susirasti nežinomą žodį internetiniame žodyne ar reikalingą informaciją. Tuomet ir supratau, kad artėja didžiuliai pokyčiai ir kad naujas galimybes mes, mokytojai, privalome išnaudoti, – sako anglų kalbos mokytoja S. Riškienė. – Gebėjimas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis turi būti toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Šiuolaikinis mokytojas pamokoje tampa mokinio pagalbininku, padedančiu jam ieškoti informacijos, mokytis savarankiškai ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.”
Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos mokyklų testuojamos ir sėkmingai diegiamos mobiliosios mokymosi priemonės. Čia dėl paprastumo, suderinamumo ir didžiausio edukacijai skirtų programėlių pasirinkimo itin populiarūs yra „Apple” produktai. Kompanijos programų parduotuvėje jau yra per 200 tūkst. programų, skirtų „iPad” planšetiniams kompiuteriams. Pasak ekspertų, keičiantis mokymosi priemonėms, turėtų pasikeisti ir pamokų turinys, kuris lengvai transformuojamas į pritaikomą mobiliems įrenginiams.
Lengviausia - aprūpinti, sunkiausia - išmokyti
Išmokusiems jais naudotis planšetiniai kompiuteriai suteikia galimybę mokytis tiek namie, tiek mokykloje ar bet kurioje pasaulio vietoje. Leidžia mokantis panaudoti įvairesnes medžiagos pateikimo formas – knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausytis, nuvykus į ekskursiją susirasti papildomos medžiagos apie lankomus objektus, sausą tekstą iliustruojanti vaizdinė medžiaga bei vaizdo siužetai padeda geriau įsiminti medžiagą, suvokti, kodėl tai aktualu ir kaip žinias taikyti praktiškai.
Viskas labai gražu, bet gal Lietuvos mokykloms tai kol kas neprieinama prabanga – įranga brangi, viešųjų pirkimų įstatymas toli gražu nepagelbėja. Tačiau Šiaulių „Didždvario“ ir Kaišiadorių rajono A. Brazausko gimnazijos, Biržų „Atžalyno“ ir Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos, Pajiešmenių pagrindinė mokykla jau naudojasi „Apple“ produktais.
„Mūsų mokyklą aprūpino švietimo informacijų technologijų centras. Aš pati buvau „Apple“ profesinio tobulinimo kursuose Londone, ten pristatė, kokios yra Anglijoje galimybės mokytis mobiliaisiais įrenginiais, parodė, kiek daug sukurta turinio, tad ir pasiūliau, kad būtent anglų kalbos mokytojai galėtų Lietuvoje tapti skaitmeninių technologijų integravimo pradininkais. Pateikta idėja labai patiko ir viską gana paprastai gavome. Ir Anglijoje kursuose sakė: „Lengviausia yra aprūpinti mokyklas technologijomis, sunkiausia - išmokyti jas tinkamai naudotis technologijomis ugdymo procese“, – pasakoja mokytoja Staselė Riškienė. – Mūsų mokykloje mokiniams įrenginiai duodami naudotis tik mokyklos pastate, tačiau praktika yra įvairi – kiti duoda neštis namo, apdraudžia ir t. t.“
Trukdis - egzaminų sistema
Anot mokytojos, viena pagrindinių problemų šiuo metu yra vis atsiliekanti egzaminų programa, kuri vis dar reikalauja daug kalimo ir svetimų minčių kartojimo, o ne kūrybingumo ir sugebėjimo ieškoti informacijos: „Sako – mokykitės, naudokitės, bet egzaminams taip nepasiruošite. Tačiau jau yra ir gerų pokyčių. Egzaminų programa keičiama, einama link to, kad nereikėtų tiek mokytis mintinai. Aišku, šiais metais vėl nebuvo to išvengta, tačiau tikiu, kad ateity situacija po truputį kis į gera. O jau ir dabar yra skaitmeninis turinys, privalomų kūrinių 5-8 klasėms biblioteka lietuviškai, vadovėlių. Leidyklos labai teigiamai žvelgia į šias iniciatyvas ir kiekvieną mėnesį vis daugėja medžiagos, skirtos mobiliesiems įrenginiams.”
Pripažinkime, kad dažniausiai modernias technologijas nuvertina tie mokytojai, kurie patys jų bijo, nenori tobulėti, tad savo neišmanymą dengia parengtais atsikalbinėjimo štampais – vaikai žais, gadins akis ir t. t.
„Mano patirtis rodo, kad net nepaklusniausi, labiausiai mokytis vengiantys vaikai dirba kur kas aktyviau, kai gauna galimybę naudotis moderniais įrenginiais. Čia išties labai svarbus teigiamas mokytojų požiūris – yra puikių mokytojų, kurie rodo puikias iniciatyvas, tačiau garsiausiai kalba tie, kurie bijo. Kažkam gal net baisu, kad radęs internete alternatyvių žinių šaltinių mokinys žinos daugiau negu pats mokytojas. Tačiau per pastaruosius trejus metus viskas keičiasi į gera, o ir mokiniai jau išdrįsta pasakyti, kas jiems nepatinka, ko norėtų“, – sakė S. Riškienė.
Kur ieškoti skaitmeninių vadovėlių?
Skaitmeninė biblioteka, kurioje rasite nemažai privalomų literatūros kūrinių lietuvių kalba, yra čia. Beje, viskas pateikta keliais formatais, tad skaityti galima ir elektroninėje knygoje, ir bet kuriame planšetiniame kompiuteryje, ir tiesiog namų kompiuterio ekrane.
Matematikos vadovėliai vieni pirmųjų persikėlė į internetinę erdvę. Čia rasite ne tik juos, bet ir abitūros egzaminų medžiagą, kai kuriuos kitus vadovėlius.
Kam atrodo, kad pirkti vaikui planšetinį kompiuterį mokslui yra per brangu, galime pamėginti paskaičiuoti. Visa literatūros klasika anglų kalba internete yra nemokama. Skaitmeninės bibliotekos knygas lietuviškai taip pat galite siųstis nemokamai, o atsisiunčiami vadovėliai kainuoja beveik triskart pigiau negu popierinės jų versijos. Reiškia, pigi „Android“ planšetė (apie 700 Lt) atsipirks parsiuntus į ją apie 30-40 nemokamų knygų. „iPad“ kainuoja triskart daugiau, tačiau juo gali papildomai mokytis kompozicijos ir muzikos, piešimo, fotografavimo, lankyti virtualias parodas, tiesiog tavo rankose atsiduria enciklopedijos, kalbos pamokėlės, žemėlapiai, žvaigždėlapiai ir t. t.
Neneigsime – kartu atsiras ir krūvos žaidimų. Tačiau juk neatsisakome elektros dėl to, kad bijome, jog vaikas įkiš pirštą į rozetę. Geras įrankis nevirsta blogu, jei kažkas nemoka juo naudotis, o nepamėginęs juk ir neišmoksi…
Šis tekstas - dalis socialinės kampanijos "Mokykla 2.0", kuria siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Laukiame mokytojų ir mokinių istorijų, kaip jie mokymo procese panaudoja naująsias technologijas ir išmaniąsias technikas. Savo istorijas iki spalio 22 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį "Microsoft" biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai "Xbox 360" su judesius atpažįstančiu priedu "Kinect", taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs "Webas.lt" komanda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
