- Vadovaujate Vilniaus verslininkų darbdavių konfederacijai, sutinkate darbdavius. Kaip jie vertina žmonių ugdymą mokyklose?
- Darbdavių nuomonė tokia: teorinėmis žiniomis jaunimas yra apginkluotas. Tačiau jie neturi jokių praktinių įgūdžių. Jie nemoka teorinių žinių pritaikyti gyvenime. Dėl to darbdaviai sako: „Užmirškit, ką jus mokė; mokysimės iš naujo“.
- Kaip spręsti šią problemą?
- Pirmiausia reikia atskleisti problemos priežastis. Jei neatskleisite priežasčių, sprendimas gali būti imitacinis. Kiekvienas sprendimas vėl matuojamas: ar priežastį naikina, ar ne. Svarbiausia visada surasti priežastį, parinkti metodą, kuris jau yra kitur pasitvirtinęs ir pradėti jį taikyti.
Mūsų valdžia kelia problemas. Bet ar tyrimus padarė? Nepadarė! Priežastis nustatė? Nenustatė! O gydymą pradeda. Prieš rinkimus sako, išrinkit mus ir mes darysim kitaip, nei prieš mus darė. Bet darymas kitaip dar neduoda rezultatų.
Vos prasidėjus krizei premjeras ėmė kalbėti, kad tokia krizė – pirmą kartą istorijoje, neturime vadovėlių, iš ko mokytis jos akivaizdoje. Per pirmą pasitarimą pasakiau: gerbiamas Kubiliau, nekalbėkite viešai apie tai. Aš jau tris knygas šia tema perskaičiau. Visa tai išnagrinėta. Tik jūs dabar turit pasižiūrėti, kuris iš tų metodų įmanomas taikyti. Taip, jam pirmą kartą. Kaip ir jums, jei pirmą kartą ištins dantis, pradėsite galvoti, kaip tą dantį gydyti. Juk rasit iš ko pasimokyti?
- Iš ko galėtų mokytis Lietuvos vidurinės mokyklos?
- Iš tų mokyklų, kurių absolventai yra pasiekę gerų rezultatų gyvenime, kurių ugdytinių gyvenimo kokybė aukšta. Kas yra gyvenimo kokybė? Nereikia nieko fantazuoti. Jungtinės Tautos yra nustačiusios 10 gyvenimo kokybės kriterijų. Pirmas – pajamos vienam gyventojui; jei žmogus uždirba 100 litų per mėnesį, tai apie kokią gyvenimo kokybę kalbam? Antras – sveikatingumo lygis. Trečias – buitinis saugumas – kiek užpuolimų, apiplėšimų. Ketvirta – tobulėjimo galimybės. Penkta – visuomeniškumas, kiek žmogus dalinasi su kitais.
Švietimo sistemos tikslas ir turėtų būti duoti žinias ir įgūdžius, kad jaunimas kurtų ir gerintų savo gyvenimo kokybę: pajamas, sveikatą, saugumą. Pagal tai ir būtų galima matuoti, ko verta švietimo sistema.
- Kokio pokyčio mokyklose labiausiai reikėtų?
- Pakeisti požiūrį į mokymąsi. Pradėkim į mokymosi procesą žiūrėti kaip į investiciją. Lavinimas turėtų būti ne dėl žinių, išsilavinimo ar diplomo. Mūsų pastangos, lėšos turi atnešti grąžą. Dėl to geriausias vertinimas – kiek naudos vaikai gavo išmokę. Kiek padidino pajamos palyginti su tuo, kokios jos buvo prieš mokymąsi.
Dabar 12 metų žmonės mokosi mokykloje tam, kad galbūt kaip nors galėtų užsidirbti apie 800 litų. Reikia 12 metų dėl to mokytis? Dar pridėkim 6 metus aukštojoje mokykloje, apie 20 tūkst. ar daugiau kainuojančias studijas. Kiek tai padidina pajamas? 200-300 litų?
- Ką konkrečiai keistumėte?
- Pirmiausia įvesčiau tikslą, kad lavinimasis turi būti matuojamas padidėjusiomis pajamomis po mokslo. Antra, vertinčiau visas mokyklas, visus mokytojus, visas programas.
- Atleistumėte neefektyvius mokytojus?
- O kam atleisti? Pradėkim matuoti. Jei parodyčiau mokytojui, kad jo veikla – ne į temą, jis būdamas sveiko proto žmogus pradėtų galvoti, ką padaryti, kad būtų labiau į temą.
Niekada atleidimas nesprendžia problemos. Vertinga žmones išlaikyti, motyvuoti, apmokyti, kad darytų tai, ko reikia ir nedarytų to, ko nereikia.
- Kiek mokykloms reikalingos naujosios technologijos?
- Technologijos dar nieko nereiškia. Bet kokia technologija turi būti efektyvi. Jei ta technologija pakėlė pajamas – gerai. Jei nepakėlė, visai nesvarbu, kad ji nauja. Kartais senos technologijos yra kur kas geresnės nei daugelis naujų. Naujumas – ne kriterijus. Kriterijus yra efektyvumas arba investicinė grąža.
- Bet pripažinkite, interaktyvi lenta yra mokiniams daug įdomesnė nei tradicinė.
- Įdomesnė – taip. O aš noriu, kad būtų efektyvesnė. Aš per paskaitas mažai naudoju tokias lentas. Pirma, tai tikrai kainuoja, yra išlaidos. O kiek investicinės grąžos?
- Kaip skaičiuoti švietimo sistemos investicinę grąžą?
- Pravedame dvejus mokymus. Vieniems – su interaktyvia lenta, kitiems – su tradicine. Ir paskui pažiūrime, kurių absolventų pajamos didesnės.
Ir nereikia 12 metų, kad patikrintume, ar tai veikia. Pradėkime nuo magistrantų. Per dvejus metus matysim rezultatus.
Mokyklų problemos prasideda nuo mąstymo. Yra neaiškūs arba neteisingi tikslai, nematuojama pažanga arba artėjimas prie tikslo, švietimo darbuotojai nemotyvuoti gauti rezultatą, motyvuoti tik vykdyti funkcijas.
- Koks, jūsų nuomone, dabar mokyklų ar švietimo sistemos tikslas?
- Vienas iš švietimo sistemos vadovų man vieną kartą pasakė: „Ko tu mus kritikuoji? Mes savo pagrindinį tikslą įgyvendiname.“ Suklusau. Jo įvardintas tikslas – visuotinis jaunimo užimtumas.
Jei tikrai toks yra, tai tikslas pasiektas! Jaunimas tikrai nesitranko po gatves.
Bet man nepatinka toks tikslas, aš niekada tokio neformuluočiau. Toks tikslas, jei jis tikrai toks, priveda prie rezultato, kurį turime. Užsiėmę visi. Kas iš to? Grįžtame prie socializmo. Socializme dirbo beveik visi. Tas, kuris nedirbo, jį net nuteisdavo ir kalėjime priversdavo ką nors dirbti. Rezultatas? Kai labai daug dirbantis, vidutiniškai dirbantis ir nieko nedirbantis užsidirba tiek pat. O jei yra taip, tai kam dirbti?
- Švietimo sistemoje siekiama įgyvendinti socializmą?
- Nesiekiama. Švietimo sistema neatsikratė socializmo užkrato, jis sistemą iki šiol graužia. Kaip buvo taip daug kas išliko. Kai ką keitė, bet nepakeitė. Jei švietimo sistema ruošia žmones, kurie nori gauti darbą, tai jau yra socializmas. Ruošia tik samdinius. Žmonės nekuria darbo vietų sau ir kitiems.
Švietimo įstaigų tikslas turėtų būti, kad žmonių pajamos turimame darbe didėtų. Paskui, kai išmoks didinti pajamas svetimoje darbo vietoje, tegu imasi savo verslo.
Šis tekstas - dalis socialinės kampanijos mokykla-2-0-ar-%C4%AFmanoma-sudominti-%C5%A1iuolaikin%C4%AF-mokin%C4%AF.htm"="">mokykla-2-0-ar-%C4%AFmanoma-sudominti-%C5%A1iuolaikin%C4%AF-mokin%C4%AF.htm"" target="_blank">"Mokykla 2.0", kuria siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Laukiame mokytojų ir mokinių istorijų, kaip jie mokymo procese panaudoja naująsias technologijas ir išmaniąsias technikas. Savo istorijas iki spalio 22 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį "Microsoft" biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai "Xbox 360" su judesius atpažįstančiu priedu "Kinect", taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs "Webas.lt" komanda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
