Planšetė su paveikslėliais ir garsais – tik viena iš daugybės naujųjų priemonių mokyklose. Naujųjų technologijų entuziastas, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis vardija ir daugelį kitų naujovių, jau dabar mokyklose po truputį keičiančių senuosius įrankius – lentą ir kreidą.
Tiesa, jis pripažįsta, kad ne visi naująsias technologijas sutinka džiugiai. Nemaža dalis mokytojų ir mokinių tėvai dar turi įveikti savo baimes – vieni leistis būti mokomi mokinių ir priimti naujas ugdymo priemones kaip pagalbą, o ne grėsmę.
- Kokios naujosios technologijos jau naudojamos Lietuvos mokyklose? Kaip gausiai? - „Bendraukime“ paklausė G. Vaidelio.
- Yra mokyklų, kurios turi interaktyvias lentas, kompiuterius, išmaniuosius telefonus, planšetes. Daugiausia, žinoma, kompiuterių, nors kai kas ir kompiuterio nebelaiko naująja technologija.
Dar naujesni dalykai – interaktyvūs stalai, interaktyvūs televizoriai, 3D spausdintuvai – nebent pavieniai, mes apie tai neturime duomenų.
„Apple“ kompanija prieš 4-5 metus su keliomis mokyklomis pasirašė sutartis. Mokyklos vienai klasei gavo „iPod“ įrenginius. Mokiniai ir mokytojai jais naudojasi ugdymo procese.
Prieš kelis metus buvo pradėtas pilotinis projektas: nupirktos planšetės trims klasėms skirtingose mokyklose. Mokytojai ir mokiniai bando, kaip galima efektyviau jomis dirbti per pamokas.
Vienoje mokykloje fizikos pamokose mokiniai naudojasi planšetiniu kompiuteriu su „Android“ operacine sistema. Dar trys klasės mokosi su „iPad“. Patyrusios naudą, kai kurios mokyklos planuoja savo iniciatyva pirkti prietaisus.
- Nusipirkti – viena, naudotis – kita. Ką vertingo pamokose galima veikti su planšetėmis, išmaniaisiais telefonais, interaktyviomis lentomis? Kaip mokyklos jas naudoja?
- Pirmiausia svarbu paminėti, kad planšetinis kompiuteris ar naujasis telefonas neatstoja vadovėlio, sąsiuvinio ar tradicinio kompiuterio. Tai tik dar viena priemonė, kuri leidžia greitai rasti atsakymą ar atlikti užduotį.
Yra sukurtos programėlės, kurios padeda mokytis fizikos, chemijos, galima atlikti eksperimentus, žiūrėti vaizdo filmukus ir dar daug visokių veiklų. Yra kuriamos vaizdo pamokos, 10-15 minučių siužetai įvairiomis temomis. Tarkime, mokytojas išaiškina Pitagoro teoremą pats, o tada parodo kito mokytojo parengtą filmuką. Vaikas turi galimybę išgirsti kelis aiškinimo būdus.
Taip pat įrenginiai leidžia atlikti greitus testus ar apklausas. Mokytojas užduoda klausimą, mokiniai atsako, programėlės greitai parodo, kiek, kas ir kaip atsakė. Programėlės rodo, kur mokiniai dažniausiai klydo, kiek laiko užtruko atsakydami. Mokytojas akimirksniu gauna vertingą informaciją apie mokinių darbą.
Jei mokykla turi interaktyvią lentą ar projektorių, vaikai gali savo darbus eksponuoti, daryti pristatymą, demonstruoti nuotraukas, kurti po vieną kartu. Svarbiausiai, jei gerai valdoma technika, visa tai vyksta labai dinamiškai.
- Kokių programėlių mokymuisi yra sukurta? Kur galima visa tai rasti?
- Programėlių pasaulyje prikurta labai daug. Kada atsiverti mokomųjų programėlių svetaines, akys raibsta.
Matematika, informatika, užsienio kalba, dailė, muzika, technologijos. Šioms pamokoms programėlių yra prikurta įvairiomis kalbomis. Tik ne visi gali rasti, ko reikia, ne visi žino, kur ieškoti, ne visi moka kalbą.
Iki šiol lietuvių kalbai yra sukurtos programėlės 5-6 klasėms, kuriama 7-8 klasėms, jomis galima kurti pasakojimus, komiksus, užduotis atlikinėti. Yra įgarsinti rašybos testai, diktantai, vaikas užrašo ir iš karto pasitikrinti.
Galima įrašyti praleistus žodžius, praleistas raides, atlikti turinio analizę – interaktyvus pratybų ir mokymosi objektai.
Yra suskaitmeninta visa grožinė literatūra, kurią rekomenduojama perskaityti pagrindinėje mokykloje. Ir visa tai laisvai prieinama, nemokama.
Pradinėms klasėms irgi yra sukurtos programėlės. Pradinukai piešia, spalvina, lanksto figūras pagal kompiuteryje pavaizduotus pavyzdžius. Spaudi klavišą ir ekrane rodo, kurį kampą kaip užlenkti. Kiekvienam vaikui galima duoti lankstyti vis kitą figūrą.
Yra sukurti raidynai, galima pasitikrinti, kaip skamba garsai, pakartoti raidžių tarimą. Programa „Mažasis Mocartas“ galima rašyti natas, girdėti, kaip skamba instrumentai, sukurti muzikos kūrinį, čia pat jį išklausyti, atlikti ritmo lavinimo pratimus.
Kitos programėlės moko rašybos, ekrane galima apvedžioti raidžių kontūrus. „Kietas riešutėlis“ – įgarsintos ir iliustruotos pasakos. Išklausai ištrauką, o paskui užduodami klausimai apie pasaką, ugdomas teksto suvokimas.
- Kokių priemonių pasiūlysite mokytojams?
- Yra kuriamos duomenų bazės mokytojams. Jose mokytojas galės susidėlioti pamokų planus, bus įvairiausių šaltinių – paveikslėlių, aplikacijų, vaizdo įrašų. Tai bus tarsi mokytojo laboratorija, svetainė. Planuojame, kad tai bus labai intuityvi erdvė, pvz. jei lietuvių kalbos mokytojas užsiregistruoja, pirmame puslapyje susiformuoja lietuvių kalbai reikalingiausi objektai, jei chemijos – chemijos ir taip toliau.
Šiuo metu daug institucijų skaitmenina savo fondus, archyvus, karpo filmus, mokslines laidas gabaliukais. Bus galima įvesti raktinius žodžius ir pagal tai surasti vaizdo įrašus archyve. Bandome derinti, kad švietimo tikslams mokytojai galėtų naudotis tais archyvais ir fondais.
Tarkime, mokytojas ruošiasi apie gegutę, randa vaizdo siužetą iš televizijos archyvo ir parodo jį mokiniams. Greita paieška ir kokybiška pamoka. Reikia tik pasirūpinti, kad internetas nepavestų, kada jo labiausiai reikės.
O dėl šito jaudintis nereikėtų. Visos mokyklos yra aprūpinamos nemokamu sparčiuoju internetu.
Gimnazijų technologijų, muzikos, gamtos mokslų kabinetai yra aprūpinti laboratorijomis, kompiuterizuotomis siuvimo bei mezgimo mašinomis, muzikos instrumentais. Rūpinamės, kaip maksimaliai išnaudoti tas priemones ugdymo procese. Mokytojams rengiamos konsultacijos, instruktažai, mokymai.
- Esate suskaitmeninę keliasdešimt kūrinių, kuriuos rekomenduojama skaityti mokykloje. Kaip tai padės mokiniams juos perskaityti?
- Buvo problema, kad vaikai neskaito privalomos literatūros. Mes pagalvojome, kad vieno projekto sutaupytas lėšas galime skirti suskaitmeninti ir įgarsinti knygas. Kai bibliotekose trūksta leidinių, o knygynuose juos pirkti brangu, galima tiesiog parsisiųsti iš interneto, atsispausdinti ar perklausyti įgarsintą knygą. Įgarsintos knygos labai vertingos ir regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms.
Suskaitmeninome 73 kūrinius iš 5-8 klasių mokiniams rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašo, patalpinome juos internete keturiais formatais. Galima atsidaryti ir skaityti mobiliajame įrenginyje ar kompiuterio ekrane, atsispausdinti arba klausytis įrašo per grotuvą.
Dainininkas Marijonas Mikutavičius skaito Maironio eiles, Mantautas Bružas – Jono Biliūno „Kliudžiau“, Aldona Vilutytė – Henriko Radausko eilėraščius. Kūrinius galima nemokamai parsisiųsti į savo įrenginius.
Tai naudinga ne tik Lietuvos mokyklose besimokantiems. Naudinga ir į Norvegiją ar Airiją išvažiavusiems ir jų vaikams – nereikia vežtis visų tų knygų, galima parsisiųsti.
- Net naudojantis įvairiomis programėlėmis mokiniai gali likti neįtraukti, nesudominti. Kaip sprendžiate šią problemą?
- Yra keturi skaitmeniniu mokymo priemonių interaktyvumo lygiai. Pirmas ir žemiausias – suskaitmenintas tekstas, kurį galima tiesiog paskaityti.
Antras – kai yra tekstas su nuorodomis, paieškos galimybe.
Trečias – kur jau yra nuotraukų, vaizdo įrašų, bet mokinys gali tik pamatyti, pažiūrėti.
Ketvirtas – kai mokinys atlieka užduotis, eksperimentuoja ir pasitikrina, ar jo sprendimas, atsakymas teisingas, ar ne.
Mūsų tikslas – skatinti kurti daugiausia ketvirto lygmens priemones, kad mokinys galėtų pats kurti. Tai paskatintų jo įsitraukimą.
- Kaip mokytojai reaguoja į naująsias technologijas?
- Yra pažengusių, inovatyvių mokytojų, kurie jau šiandien dirba ir į tas priemones žiūri kaip į papildomą pagalbą, naudoja kiekvienoje pamokoje.
Aišku, yra mokytojų, kurie žiūri su baime, džiaugiasi, jei gali apsieiti be naujųjų technologijų. Bet visi mokytojai, manau, supranta, kad inovacijų nesustabdysi. Vieni rimčiau, kiti pasyviau stengiasi domėtis.
- Dėl ko kyla mokytojų nerimas ir baimė?
- Vienas momentas – viskas, kas nauja iš principo atrodo pavojinga. Ką rašė apie automobilius jiems pasirodžius? Kai pirmas automobilis partrenkė žmogų, visa spauda gąsdino, kad automobiliai išžudys visus gyventojus – burzgiantis, dūmus leidžiantis, pavojingas. Kaip tąkart automobilis taip dabar naujosios technologijos žmogų neramina, nežiūrint ar tai mokytojas ar ne.
Daug yra mitų, kurie trukdo peržengti baimes.
Vienas tokių, kad kompiuteriai yra nepatikimi. Mokytojai bijo kliūčių – dings internetas, pakibs kompiuteris, neatsidarys programa. Todėl skatindami diegti technologijas, rūpinamės operatyvia pagalba mokytojui. Mąstome, kaip galima pagelbėti mokytojui, jei kas nors neveiks, kad jis saugiai jaustųsi su technologija.
Kitas mitas, kad technologijos yra žalingos. Naudojant naująsias technologijas, sveikatai kenks net mokymasis! Kad mokiniai ne tik namuose neatsitrauks nuo kompiuterio, bet dar ir mokykloje ištisai prie jo sėdės. Tokia nuostata niekuo nepagrįsta ir dažniausiai kyla remiantis kraštutinumais.
Taip pat baiminamasi, kad kai kompiuterių bus pakankamai, vadovėlių nereikės. Jei į planšetes sudėsim vadovėlius, vaikai užmirš, ką reiškia skaityti popierinę knygą, užmirš kaip ji kvepia. Tuo piktnaudžiaujama. Tokiais argumentais galima viską stabdyti, ne tik naujųjų technologijų diegimą. Noriu akcentuoti, kad su mokytojais ir visuomene kalbame, kad būtų viskas taikoma nuosaikiai, neperlenkiant lazdos. Ir tikrai ugdymo niekaip neperkelsim į kompiuterius, reiks daug gyvo žodžio ir mokymų.
- Kaip mokytojai priima faktą, kad dar ne viską žino apie naująsias technologijas, nemoka jomis naudotis ir kad mokiniai šioje srityje gali būti pranašesni?
- Kiekvienam nelengva pripažinti, kad kažko nemoka, ypač prieš jaunesnį žmogų. Negaliu pasakyti, kad jie vengia mokytis. Bet toks bendras pastebėjimas, kad dažnai mokymams sunkiausiai pasiduoda mokytojai. Jie nepripažįsta, kad jiems kažko reikia, kažką reikia išmokti.
Nemažai mokytojų drąsiai pripažįsta, kad nemoka. Prašo mokinių pagalbos ir kartu mokosi. Bet yra mokytojų, kurie nedrįsta, bijo, kad iš jų pasijuoks mokiniai, kolegos. Patyčios mokykloje egzistuoja ne tik tarp moksleivių. Mokiniai nepraleidžia galimybės nufilmuoti mokytojo klaidos ir publikuoti kokiam socialiniame tinkle.
Ne veltui esame įvardinę vieną iš iššūkių: kaip padaryti, kad kvalifikacijos kėlimas būtų paties mokytojo troškimas, o ne prievolė dėl bendros tvarkos.
Šis tekstas - dalis socialinės kampanijos "Mokykla 2.0", kuria siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Laukiame mokytojų ir mokinių istorijų, kaip jie mokymo procese panaudoja naująsias technologijas ir išmaniąsias technikas. Savo istorijas iki spalio 22 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį "Microsoft" biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai "Xbox 360" su judesius atpažįstančiu priedu "Kinect", taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs "Webas.lt" komanda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
