- Ko mokytojas turi mokyti?
- Mokytojas moko žinių, faktų. Bet to neužtenka. Žinias galima rasti knygose. Neužtenka, kad mokinys gali atsiminti, atkurti faktus. Mokytojo pareiga – kad mokinys taptų savarankiškas, kad galėtų naudotis faktais, juos lyginti, analizuoti, padaryti išvadas.
- Ar taip ir yra mūsų mokyklose?
- Man atrodo, kad dauguma mokytojų dabar moko vertybių: kaip būti maloniam, kaip rūpintis kitais, kaip būti atsakingam, kaip elgtis. Mažai kas moko loginio mąstymo, analizės įgūdžių, suvokimo.
Pamokose visai neskiriama laiko mokyti vaikus disciplinuoto loginio mąstymo. Mes mąstome netvarkingai ir taip yra todėl, kad niekas mūsų nemokė mąstyti.
- Tenka matyti, kaip mokytojai vargsta su „iš aukščiau“ nuleistomis pareigomis. Jūsų manymu, mokytojams dažnai kyla vidinių konfliktų, kaip dirbti?
- Kaskart, kai mokytojas turi rinktis tarp to, ką nori daryti, ir to, ką jam primeta kiti, kyla vidinis konfliktas. Ypač kalbant apie metodus. Mokytojas turi labai aukštą atsakomybę. Pasekmės yra rimtos. Mokytojai atsakingi pirmiausia už vaikus, už jų žinias ir įgūdžius, kuriuos vaikai turi įgyti. Suteikti žinias paprasčiau nei išmokyti įgūdžių.
Dažnai mokytojai turi paaukoti tai, ką jie nori daryti, kad būtų padaryta tai, kas privalo būti padaryta.
Neretai viskam trūksta laiko. Klasėse yra labai daug skirtingų vaikų su skirtingais poreikiais. Mokytojai patiria dilemą: ar dirbti su stipriausiais mokiniais, ar su silpniausiais. O gal jiems dirbti su vidutiniokais ir versti kentėti visus kitus?
Siūlau mokytojams naudotis „Konflikto debesimi“. Tai schema, kuria naudojantis, galima lengviau suprasti konfliktą, kuris kyla ir ne konfliktuoti, bet siekti tikslų.
- Kur ir kokia mokytoja dirbate?
- Aš mokau Estijos verslo mokykloje. Mokau studentus prisistatymo įgūdžių. Karjerą pradėjau vidurinėje mokykloje, kur mokiau anglų kalbos. Trejus metus dirbau mokykloje, vėliau turėjau asmeninę studiją, o prieš 6-7 metus, kai pradėjau daug keliauti ir mažiau laiko leidau Estijoje, jau buvo neįmanoma vesti reguliarių pamokų.
Kad išmokyčiau vaikus kalbos, turėjau suprasti, kaip jie mąsto. Mokytis naują kalbą – tai mokymasis naujos mąstymo, gramatikos struktūros. Tai padėjo man suprasti, kad pirmiausia mokiniams mokytis padeda struktūruotas mąstymas. Jei jie žino, kokį algoritmą sekti mąstant, mokytojo vaidmuo sumažėja. Mokytojas tik privalo išmokyti algoritmo, kaip mokytis ir kaip suprasti.
- Kaip perpratote mokinių mąstymą?
- Per jų klaidas. Kai išdėstau jiems ką nors, o jie turi atkartoti ir sukurti ką nors iš to, ką išmoko, per klaidas matau, kaip jie mąsto. Nežinau kito būdo. Dėl to mokytojui būtina dėmesingai stebėti mokinį, kai jis mokosi ir visą procesą.
- Geriau mokyti ne faktų, bet būdų mąstyti?
- Analizuoti faktus, vesti logines išvadas, vertinti išvadas. Švietimas mūsų dienomis tampa platesnis ir seklesnis. Tiek daug naujų dalykų prisideda! Mokiniai privalo išmanyti apie visus dalykus. Taip fiziškai nelieka laiko ką nors studijuoti giliau. Jie turi daug paviršutiniškų žinių apie viską. Tai pati savaime nėra problema. Tai duoda supratimą apie pasaulį. Bet problema yra, kad mokiniai nemoka daryti savo išvadų, vertinti to, kas vyksta. Realybė tokia, kad ir suaugę nemoka.
Jei aš noriu pasiekti to, turiu daryti tą. O kodėl? Negaliu paaiškinti. Mokyklos gali padėti mokiniams atsakyti už savo veiksmus, suprasti, kokie yra veiksmų motyvai. Kodėl imuosi vieno ar kito darbo?
- Jei mokytojų niekas nemokė mąstyti, kaip jie gali mokyti vaikus tai daryti?
- Nenorėčiau kaltinti mokytojų. Jei problema kartojasi, vaidinasi, tai ne žmonių problema, bet sistemos. Esu kilusi iš mokytojų šeimos. Mano mama buvo mokytoja beveik 40 metų, sesuo mokė daugiau nei 13 metų. Aš pati 28 metus dirbu kaip mokytoja. Mano sesuo moko kitus mokytojus kūrybinio mąstymo, kaip į kasdienius planus įrašyti įvairius scenarijus, tarkime, jei darysiu su vaikais tai, jie išmoks to.
Kol mes, mokytojai, nemokėsim įvardinti, kokių įgūdžių norime išmokyti mokinius, jie ir temokės įsiminti faktus. Jei, žinoma, turės gerą atmintį. O mes juk norim, kad jie mokėtų analizuoti, padaryti savo išvadas.
Tikiu, kad mokytojas turėtų žinoti konkrečiai, dėl ko daro vieną ar kitą pratimą klasėje, ko mokiniai turi išmokti per tą pratimą.
- Kiek naujosios technologijos būtinos, kad vaikai mokyklose mokytųsi mąstyti?
- Klausimas nėra, būtinos ar nebūtinos. Tai gyvenimas. Mokiniai naudojasi tuo namuose. Naujosios technologijos padeda greitai perteikti informaciją, greitai kurti. Jei tik mokykla turi pinigų, kodėl nenaudoti naujųjų technologijų?
Jei vaikai negaus mokykloje to, kuo jie mielai naudojasi po pamokų, vaikams greitai gali nusibosti pamokos.
Bet vienas dalykas, su kuriuo aš nesutinku, tai kad mokykla turi linksminti. Mokykla turi suteikti gebėjimus.
- Kas kelia mokykloms tikslą linksminti?
- Kai kur vis paskaitau tokių minčių, bloguose ar naujienų portaluose. Galbūt tokią nuomonę kelia mokiniai. Jie kalba, kad mokymosi procesas turėtų būti linksmas. Sutinku, kad studijos turi uždegti, bet ne linksminti. Jos turi tekti malonumą, bet ne kai kažkas kitas tave linksmina, o pats lieki pasyvus. Mokytis visuomet reikės pastangos.
***
Tavo klasė taip pat išmani? Prisijunk prie socialinės kampanijos „Mokykla 2.0“ ir pasidalink savo pasakojimu, patarimais ir vaizdais.
Kampanija „Mokykla 2.0“siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Savo istorijas iki spalio 22 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį „Microsoft“ biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai „Xbox 360“ su judesius atpažįstančiu priedu „Kinect“, taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs „Webas.lt“ komanda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
