Faktorialas? Kodėl niekas nesijuokia?
Panašiausiai atrodo sąsiuviniai (ploni su žaliais viršeliais), kėdės ir suolai. Kažkuo panašus keistas šurmulys prieš pamoką ir pasisveikinimas su mokytoja. Sprendžiant iš pirmojo mokytojos klausimo, namų darbus vis dar reikia daryti (nors mano vaikai nuoširdžiai įrodinėjo, kad to nebėra).
Labiausiai pasikeitė lenta. Ne todėl, kad ji dabar žalia ir mažesnė, o todėl, kad jos dvi. Pirmąsias penkiolika minučių naudojama tik klasikinė kreida ir senutė žalia lenta. Greta kabantis baltas ekranas (tai ir yra antroji lenta) bei nuo lubų nuleistas projektorius – didžiausias pasikeitimas klasėje per visus mano nebuvimo joje metus.
Meluoju. Mokiniai mokosi naują terminą – faktorialas. Štai dabar matau didžiausią pasikeitimą. Ir ne todėl, kad mes to mokėmės pirmajame universiteto kurse, o todėl, kad pranešus temos pavadinimą niekas nė neprunkštelėjo. Tyli ir užsirašinėja. Įtariu, kad su tuo kažkaip esu susijęs ir aš, ir šalia sėdinti mokyklos direktorė. Mokytoja vėl lėtai kartoja: „fak-tor-ja-lu“. Prisiminus mokyklą, jau norisi replikuoti. Tyla. Ne, tikrai kažkas pasikeitė.
Prisimenu, kartą mėginome įrašyti savo matematikos pamokos gabalėlį. Atrodė, kad įrašas darytas stoty, kur ką tik pranešė, kad traukinių nebebus. Penkių minučių įraše girdėjosi keletas keiksmų ir vieną kartą prasimušė mokytojo klyksmas: „Tyliau!“ Matematiką mokėmės savarankiškai. Dalis temą suprasdavo per pirmąsias tris minutes, kiti gal dirbo namie (naivi viltis).
Toliau mokydamiesi faktorialą mokiniai naudojasi kalkuliatoriais! Ant visų suolų - standartiniai moksliniai „Citizen“, taigi dar vienas pasikeitimas – pirmąjį kalkuliatorių gavau tik baigęs mokyklą ir vadinosi jis „Elektronika VM“. Vis tiek keista – negi šiais laikais yra žmonių su kalkuliatoriumi kišenėje? Nuoširdžiai tikėjausi, kad jie skaičiavimus atliks savo telefonais.
Faktorialo istorija baigėsi pamokomu praktiniu anekdotu iš prieškario Lietuvos ir studentų gyvenimo. Beje, irgi neįmanomas dalykas mano laikais. Pirmiausia - pavyzdys būtų apie socialistinio darbo didvyrius. Antra - nepamenu mėginimo pademonstruoti praktinį matematikos pritaikymą.
Mokytoja ekrane rodo savo parengtas užduotis, kurias mokiniai sprendžia gretimoje lentoje. Racionalu, tačiau ne taip jau ir modernu – mūsų laikais kažką panašaus mokytojas kartais atsinešdavo, tik rodė tas projektorius ant permatomų plėvelių parengtus pavyzdžius, o prie šio prijungta vaizdo kamera ir kompiuteris. Tiesa, mūsų laikais ant mokytojos stalo stovintis kompiuteris būtų sukėlęs minčių apie ateivių technologijas.
Džiaugiuosi, kad mokiniai vis dar kviečiami prie lentos (niekas kol kas nesumąstė, kad tai per didelis stresas vaikui) ir džiaugiuosi, kad net neperkrovus tobulomis technologijomis mokytojai pavyko ir man suprantamai išaiškinti, kaip suvokiamas tas fak-torialas.
Antrokai jau moka skaičiuoti pinigus
Su liūdesiu turiu pažymėti, kad iš pradinių klasių atsimenu tik žygio ir dainų konkursus bei direktoriaus pastabas, kad per ilgus plaukus nešioti negražu. Atėjus į madą trumpiems, ta pati pastaba buvo sakoma apie juos. Apie pinigus matematikoje tikrai nekalbėjome – na, kokie pinigai, kai tuoj komunizmas ateis.
Jie kalba apie pinigėlius – kaip jie gaunami, kokia jų vertė, kaip taupyti ir kaip galima uždirbti.
Naujovė iškart – trečią pamokos minutę mokytoją ekrane rodo video medžiagą, kur vaikai pasakoja, kas, jų nuomone, yra pinigai. Kelių eismo taisyklės ant sienų lyg ir panašios, tik kiek spalvingiau pateiktos. Tačiau naujovių čia daug daugiau – kompiuteris ir spausdintuvas su dauginimo aparatu nenustebino, tačiau suolų išdėstymas, kai pradinukai sėdi lyg puslankiu, man pasirodė jaukesnis negu įkyrėjusi senoji tvarka.
Ekrane vaizdas iš kompiuterio – Tadas mąsto apie savo piniginę. Žino, kad turi 50 litų banknotą ir dar rado 5 litus (vaizdai atsiranda paeiliui). Po to ekrane pasirodo žaislai su kainomis ir klausimas, ką jis gali nusipirkti ir kiek tam reikės pinigų.
Mokytoja piešia tiesiog projektoriaus ekrane. Puikus interaktyvus vaizdo perdavimas, keičiant spalvotas kreideles, keičiasi ir piešimo spalva. Tiesa, nutrynus piešinius kompiuterio programa kiek užstrigo, tačiau tuoj pat atsigavo. Dabar jau mokinukas pažymi daiktus, kurių kainą turi suskaičiuoti kiti vaikai.
Jo pasirinkti daiktai lieka ekrane, vaizdai kinta tik mokytojai pirštu palietus ekrano kampą. Tai taip vadinama „Smart“ lenta – tokių Antakalnio mokykloje tik kelios. Kaip ir visa moderni technika, gaunamos pateikus planuojamo panaudojimo projektą, jei jis pasirodo įdomus.
Aš šiems pradinukams pavydžiu. Priesakų Tėvynei kartojimas padėjus ranką ant spaliuko ženkliuko gal kažkada ir atrodė pakenčiamu užsiėmimu, tačiau šis žaidimas įdomesnis už „piktuosius paukščiukus“!
Kuprinės - triskart didesnės
Vienintelis liūdnas dalykas – kuprinės triskart didesnės už buvusias mūsų laikais. Jie, matyt, į kalnus mažesnes neštųsi! Planšetiniai kompiuteriai tikrai verkia išsiilgę Lietuvos vaikų rankų!
Beje, didžiulė ruda lenta šalia projektoriaus ekrano, beveik niekuo nesiskiria nuo tos, iš mano atsiminimų. O štai Vytis virš lentos nė kiek neprimena mano atminty įstrigusio Lenino...
Toliau prasidėjo žaidimas, kiek pažymėtų daiktų pavyks nusipirkti už turimus pinigus, kiek liks grąžos. Et, būtų kas to mokęs mūsų prasiskolinančią vyriausybę ar greitųjų paskolų bendrovių klientus – žinotų, ką už tuos pinigus galima nupirkti...
Rytoj skaitykite A. Lukošiaus įspūdžius iš pasaulio pažinimo pamokos.
***
Tavo klasė taip pat išmani? Prisijunk prie mokykla-2-0-kaip-surasti-keli%C4%85-%C4%AF-%C5%A1iuolaikinio-moksleivio-prot%C4%85-ir-%C5%A1ird%C4%AF.htm"="">mokykla-2-0-kaip-surasti-keli%C4%85-%C4%AF-%C5%A1iuolaikinio-moksleivio-prot%C4%85-ir-%C5%A1ird%C4%AF.htm"" target="_blank">socialinės kampanijos „Mokykla 2.0“ ir pasidalink savo pasakojimu, patarimais ir vaizdais. Kampanija „Mokykla 2.0“siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Savo istorijas iki spalio 22 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį „Microsoft“ biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai „Xbox 360“ su judesius atpažįstančiu priedu „Kinect“, taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs „Webas.lt“ komanda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
