Džiaugiuosi, kad mokiniams labai patinka tyrinėti gamtą. Naujausios technologijos iš tikrųjų didina jų savarankiškumą pamokoje, gerina jų darbą komandoje ir, žinoma, įkvepia domėjimąsi gamta ne tik kaip stebėtojui, bet ir jos tyrėjui.
Kartu su matematikos mokytoja pasiūlėme 8 klasės mokiniams patikrinti, ar pušų pasvirimai turi statistiškai reikšmingų priklausomybių.
Apie procesą
Mokinius suskirstę į komandas, sudarinėjome pušų pasvirimų minčių žemėlapius, naudodami GPS įrangą ir mokinių sukonstruotus matlankius matavome pušų koordinates, aukštį virš jūros lygio, pasvirimo kampą.
Grįžę į mokyklą, naudodamiesi „Google Earth“ programine įrangą, Neringos žemėlapyje sužymėjome tirtų pušų koordinates. Naudodamiesi „Microsoft Excel“ apdorojome surinktus duomenis, apskaičiavome pušų pasvirimo priežasčių koreliacijos koeficientus pagal aukštį virš jūros lygio ir atstumą nuo jūros.
Išvados
Nustatėme stiprų ryšį tarp pušų atstumo nuo jūros ir pušų pasvirimo kampo ir vidutinį ryšį tarp pušų aukščio virš jūros lygio ir pušų pasvirimo kampo.
Siekdami padidinti tyrimo reikšmingumą, stebėsime pušis užfiksuotose vietose 3–4 metus, atliksime pakartotinius tyrimus, padidinsime stebimų pušų kiekį.
Tyrimo metu nustatyti statistiniai ryšiai nerodo tirtų parametrų priežastingumo. Norint patvirtinti ar paneigti pušų pasvirimų priežastingumą reiktų atlikti daugiau statistinių tyrimų.
Rekomendacijos
• Atliekant tyrimą labai svarbu parinkti GPS įrenginiuose tą pačią koordinačių sistemą, kuri vėliau gali būti naudojama ir apdorojant duomenis „Google Earth“ programa.
• Geriausia tyrimo grupę sudaryti iš 3–4 mokinių, kad kiekvienas mokinys galėtų išbandyti GPS įrangą, registruoti duomenis, atlikti matavimus.
• Renkantis GPS įrangą būtina atkreipti dėmesį į GPS paklaidą.
• Iki tyrimo gamtoje siūlome mokiniams ištirti objektą „virtualiai”, numatyti galimą tyrimo eigą, skirti laiko savo tyrimo įrankio (pvz., matlankio) kūrimui.
• Mokiniai dirbdami grupėse, pristatydami rezultatus jaučia didesnę atsakomybę už atliekamo tyrimo kokybę, atsiranda poreikis pasidalyti rezultatais kuo įdomiau.
• Tyrimas galėtų būti vykdomas tokia seka: 1 pamoka – pasiruošimas, „virtualus” tyrimas, 2 pamoka – tyrimas gamtoje, 3 – duomenų apdorojimas skaičiuokle ir rezultatų pristatymas pateikčių programa. • Mokinių bendradarbiavimo aplinką lengviau organizuoti naudojant „Google Apps“ aplinką.
Projekto santrauką, projekto veiklų ryšius su Bendrosiomis programomis publikuoju Ugdymo plėtotės centro tinklapyje.
Norbertas Airošius yra Nidos vidurinės mokyklos Metodinės tarybos pirmininkas
***
Tavo klasė taip pat išmani? Prisijunk prie mokykla-2-0-kaip-surasti-keli%C4%85-%C4%AF-%C5%A1iuolaikinio-moksleivio-prot%C4%85-ir-%C5%A1ird%C4%AF.htm"="">mokykla-2-0-kaip-surasti-keli%C4%85-%C4%AF-%C5%A1iuolaikinio-moksleivio-prot%C4%85-ir-%C5%A1ird%C4%AF.htm"" target="_blank">socialinės kampanijos „Mokykla 2.0“ ir pasidalink savo pasakojimu, patarimais ir vaizdais.
Kampanija „Mokykla 2.0“siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Savo istorijas iki spalio 22 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį „Microsoft“ biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai „Xbox 360“ su judesius atpažįstančiu priedu „Kinect“, taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs „Webas.lt“ komanda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
