„Veidu į Amžinybę“. Taip tauragiškis fotografas Sigitas Kancevyčius pavadino nuotraukų, kuriose užfiksuotos paskutinės Lomių (Tauragės rajono) gyventojos Virginijos Bendikienės gyvenimo dienos, ciklą.
Jo nuotraukų herojė V. Bendikienė mirė nuo vėžio. Medikai nebepajėgė jos prikelti.
Paskutines Virginijos gyvenimo dienas praskaidrino namuose surengta fotosesija, kurioje dalyvavo visi šeimos nariai – sutuoktinis Zigmas, dukterys – keturiolikametė Žydrūnė ir šešiametė Simona, ją slaugę giminaičiai.
Silpstančiomis rankomis moteris laikė dovanotas rožes ir kiek pajėgė šypsojosi fotografui. Jai buvo leidžiami nuskausminamieji, bet vos tik ji pajudėdavo, kūną vėl apimdavo stiprus skausmas.
„Kiekvieną dieną ji tikėjosi pasveikti“, – su skausmu kalbėjo našliu tapęs likęs 41 metų Zigmas Bendikas. Vyras prisiminė, kad žmona nuolat lankydavosi pas ginekologą, tačiau medikas gimdos kaklelio vėžio neįtarė.
Paskutines tauragiškės gyvenimo dienas įamžinęs S. Kancevyčius tai vadina prasmingiausiu savo darbu.
„Anksčiau net nepagalvodavau, kad galiu susirgti. Fotografuodamas Virginiją buvau sukrėstas – supratau, kad liga gali atsėlinti bet kuriuo metu. Pamačiau, kad Virginijai kelio atgal nebėra, kad ji iškeliaus į amžinybę. Ši mintis mane įkvėpė įamžinti paskutines jos dienas“, – pasakojo fotografas.
Fotosesija, pasak jo, ligonę veikė kaip nuskausminamieji. Niūriame kambaryje jos didelės akys švytėjo.
„Pamačiau, kad žmogus prieš mirtį tampa dvasiškai stiprus. Mirtis buvo arti, bet Virginija vylėsi, kad ją nugalės“, – pasakojo S. Kancevyčius ir pridūrė, kad fotografijomis siekė paskatinti visus paskatinti laiku pasitikrinti sveikatą.
Virginijos garbei S. Kancevyčius parašė ir eilėraštį:
Veidu į Amžinybę
Dar niekados sode nebuvo šitaip žalia
O langas lyg paveikslo rėmas
Kurio jau nebeklausė liesas kūnas
Tik akys matė kas yra Anapus
Ir kaip už sodo baigias realybė
Už jos nėra nei skausmo nei šešėlių
O kas yra sunku dar įžiūrėti
Tačiau girdi kaip gieda rojaus paukščiai
Gerai kad buvo uždarytas langas
Ir negirdėjai kaip iš gatvės pusės
Sustojo paruoštas kelionei autobusas
Kurio be garso atsidarė durys
Ir viskas baigės.
Viskas prasidėjo.
Šis tekstas - socialinės kampanijos "Vėžys - ne nuosprendis" dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
