Man buvo šokas, verkdavau per dienas, bet po kiek laiko apsipratau. Su dukra elgėmės taip, kaip su sveika. Niekada nebuvo kalbos apie ligą. Jei būdavo sunku, verkdavome, kai ji nematydavo. Nusišluostę ašaras vėl judėjome į priekį.
Lineta visąlaik buvo optimistė. Tokia būti jai padėjo meilė artimiesiems, meilė gyvenimui, grožiui. Aš pati norėjau kuo ilgiau būti su ja, kad išliktų mano atmintyje jos paskutiniai troškimai šiame gyvenime.
Ji kentėjo tyliai, niekada nesimatė, kad būtų susierzinusi. Paskutinė operacija buvo 1,5 savaitės iki mirties...
Po tos operacijos dukra labai norėjo namo. Norėjo pasidžiaugti, kaip pražydo gėlės jos darželyje. Buvo gegužės mėnuo, ir jau žydėjo pirmosios gėlės. Aš Linetą privedžiau prie lango, ir ji negalėjo atitraukti akių nuo gėlių, džiaugėsi kiekviena jų. Sako: „Va, jau ir mano juodoji tulpė pražydo, kurią užsisakiau pagal katalogą“.
Dukra po truputį taisėsi, jau pati kėlėsi ir vaikščiojo be pagalbos.
Tada aš iš grįžau į savo namus, bet kiekvieną vakarą važiuodavau pažiūrėti, kaip ji laikosi. Tą vakarą Lineta jautėsi neblogai, tik sakė, kad inkstus skauda. Aš pažadėjau sekantį vakarą atvežti vaistažolių ir eiti į lauką su ja pažiūrėti iš arčiau į gėles. Deja, tai buvo paskutinis vakaras jos gyvenime.
Aš atvažiavau su vaistažolėmis, paklausiau, ar ji ko norinti, o ji tik papurtė galvą. Man nepatiko tokia jos reakcija, todėl aš paskambinau greitajai medicinos pagalbai.
Atvažiavusi felčerė apžiūrėjo dukrą ir sutrikusi pažvelgė į mus. Mes nežinojome, kad mirtis ištiks taip greitai, net neišėjus į lauką pažiūrėti, kaip gražiai sužydo gėlės Linetos išpuoselėtam darželyje.
Aš laikiau dukrą ant rankų ir kalbėjau: „Tu gyvensi, tau viskas bus gerai“. Iki paskutinės minutės Lineta tikėjo manimi ir aš pati patikėjau, kad ji yra su mumis. Veju mintis, kad jos nebėra... Mano akyse dukra išliko gyva.
Šis tekstas - socialinės kampanijos "Vėžys - ne nuosprendis" dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
