Per šešerius tarnystės metus jis sutuokė apie dešimt porų, kai vienas iš sutuoktinių - dažniausiai moteris - prie altoriaus žengė, sirgdamas vėžiu. Vieną porą kunigas S. Grigas sutuokė tiesiog palatoje.
Moteris nebegalėjo pakilti iš lovos. Praėjus kelioms dienoms po santuokos mirė.
Palatoje buvo kunigas, sutuoktiniai ir liudininkai. Šalia moters lovos stovėjo pasipuošęs vyras. Palatoje jie abu ištarė priesaikos žodžius. Viena iš liudininkų buvo medicinos slaugė.
Paprastai liudininkais būna vaikai – sūnūs, dukros, marčios, žentai. Šiuo atveju nebuvo laiko kviesti artimųjų. Vėliau jaunuosius aplankė ir Santuokų rūmų darbuotoja. Ji atvyko tam, kad iš lovos nebepasikelianti moteris pasirašytų santuokų knygoje.
Jaunoji išgyveno tik keletą dienų po santuokos. Medikai jau anksčiau prognozavo, kad liga greitai pribaigs brandaus amžiaus moterį.
Trys savaitės, trys sakramentai
Kunigui į atmintį įsirėžė ir kitas atvejis. „Vieną savaitę moteris priėmė Pirmąją Komuniją, kitą buvo sutvirtinta, trečią susituokė. Jai buvo apie 60 metų. Po santuokos ji išgyveno mažiau nei metus. Jai santuoka buvo labai svarbi, visa šeima, giminė buvo suėjusi į Onkologijos instituto koplyčią, kur vyko apeigos", - pasakojo S. Grigas.
Sutuoktiniai prisiekdami ir verkia, ir džiaugiasi.
„Matau, kad besituokiantiems šis sakramentas labai svarbus. Žmonės nori palaiminti santuokas, kad numirtų būdami vyru ir žmona. Poros dažniausiai būna susietos tik civilinės santuokos. Sovietiniais laikais jie bijojo tuoktis bažnyčioje, kad nebūtų persekiojami saugumo, - pasakojo dvasininkas. - Kitais atvejais mirus sutuoktiniui, tarkime vyrui, moteris gali prašyti Dievo palaimos santuokai su antruoju vyru.“
Onkologijos institute besituokiančių jaunavedžių amžius – 50 ir daugiau metų.
„Nors pora 50 metų gyvena nuodėmėje, bet tie keli mėnesiai, pragyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, tampa išskirtiniais. Dievo akivaizdoje labai svarbūs paskutiniai asmens apsisprendimai“, - sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčios kunigas.
Pirmosios Komunijos – Kristaus amžiaus
Kovodami su vėžiu, žmonės prašo ir kitų bažnyčios patarnavimų. „Ligoninė – puiki rekolekcijų vieta, kur nereikia niekur skubėti, galima sustoti ir apmąstyti savo gyvenimą, susidėlioti vertybių skalę. To pasekmė – ne tik noras susituokti, bet ir pasikrikštyti, gauti sutvirtinimo sakramentą, taipogi Pirmosios Komunijos troškimas“, - pasakojo dvasininkas.
Jis pateikė pavyzdį. 33 metų vyras, kuriam nustatyta stemplės vėžio trečioji stadija, ruošiasi Pirmosios Komunijos šventei. Šiam žingsniui tereikėjo padrąsinimo – žinių apie Dievą ir tikėjimą jis turi pakankamai.
Būna atvejų, kai kunigas sergančius suaugusiuosius ligoninėje ir krikštija.
Šis tekstas - socialinės kampanijos „Vėžys - ne nuosprendis“ dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
