Onkohematologijos skyriuje vaikai gydosi gana ilgą laiką. Tai ypatingas skyrius ne tik savo procedūrų gausa. Ypatingas ir darbuotojų bei vaikų tėvų santykiais. O jie dirba lyg vienas kumštis, dėl bendro tikslo – padėti vaikui išgyti. Todėl skyriuje tvyro viltis ir tikėjimas, kuriuos dažnai keičia nerimas ir baimė. Aš ateinu su tuo kovoti.
Visada noriu atitraukti vaiką ir jo tėvus nuo slogių minčių, prablaškyti, įveikti nuobodulį, žaisti, svajoti ar kitaip keisti palatoje tvyrančią nuotaiką.
Pamenu, kartą užsukome į palatą tokiu metu, kai prieš eidamas į procedūras vaikas gėrė vaistus. Mes turėjome tik kokias 5 minutes, kol vaistai pradės veikti. Tad surengėme kamuoliukų ir balionų skraidymo varžybas, kurios dalyviais buvo visi palatoje esantys žmonės. Tai truko labai trumpai, bet šio žaidimo nauda, tikiu, buvo ilgalaikė.
Ligoninėje dažnai vaikus matome jau ne pirmą kartą, todėl mus pažįsta ne tik gydytojai ar seselės, tačiau ir mažieji gyventojai. Tik įėjus į skyrių jie bėga sveikintis, pasakoti savo įspūdžius - tik spėk klausyti. Tad tęsiame praėjusio susitikimo istorijas arba kuriame naujas.
Kartais mes tiesiog būnam kartu ir tylim, o kartais surengiame tikrą vakarėlį su šokiais ir dainomis. Kuo ilgiau vaikus pažįsti, tuo atviresni jie tampa. Kuriame ryšį, kuris tiek vaikui, tiek klounui padeda laisviau bendrauti, atsipalaiduoti, išsikrauti.
Aš nesu tėtis ar mama, kurie nerimauja ir rūpinasi vaiku. Ir jis tai žino, todėl kartais turime savo paslapčių, kurių nevalia niekam atskleisti.
Būna tokių dienų, kad atėjus į palatą nesupranti, kam šiuo metu reikia pagalbos – vaikui, mamai, tėčiui, senelei. Todėl turi greitai orientuotis ir priimti teisingą sprendimą, nes pakėlęs nuotaiką šalia esančiam žmogui, kartu pakelsi tonusą ir mažajam savo draugui. Kartą su mama šokome džiaugsmo šokį, kuriam vadovavo vaikas: „Dabar pakelkit kojas, nuleiskit, apsisukit ratu, pirmyn atgal..“, ir visą mūsų šokį lydėjo muzika ir juokas. Po tokių apsilankymų jauti, kad įtampa palatoje baigėsi – mano noras išsipildė.
Rožytė džiaugiasi, galėdama su vaikais kurti mažus stebuklus!
Iki susitikimo!
Daugiau apie socialinius klounus – www.baltascena.lt ir https://www.facebook.com/klounaibesienu
Šis tekstas - socialinės kampanijos „Vėžys - ne nuosprendis“ dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
