Vizitas pas gydytoją tampa ir gimtadienio dovana

Dešimt metų, o gal ir daugiau trunka, kol organizme iš pakitusios ląstelės išsivysto piktybinis auglys. Visą tą laiką vėžys gali būti nebylus.

Naudojant šiuolaikines diagnostikos ir gydymo galimybes, ši liga - ne mirtinas nuosprendis, o sėkmingai įveikiamas susirgimas.

Pasaulyje taikomos gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos rodo, kad galima sumažinti mirtingumą nuo šių onkologinių ligų.

Tokia sėkme dar negali pasigirti Lietuva.

„Kiekvienas žmogus sulaukęs tam tikro amžiaus gali kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti.

Tokiu būdu įmanoma laiku nustatyti ikivėžinius pakitimus, o aptikus ankstyvąją vėžio stadiją sėkmingai išgydyti“, - priminė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė Birutė Aleknavičienė.

Tyrimus pagal atrankinės patikros programas dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio Lietuvoje finansuoja valstybė, tačiau daugeliui žmonių, su kuriais susitinka gydytoja B. Aleknavičienė, ši žinia skamba kaip naujovė.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje pradėta 2004-aisiais, krūties vėžio - 2005-aissiais, prostatos vėžio - 2006-aisiais, o storosios žarnos vėžio - 2009 metais.

- Įsivaizduokime, kad žmogus stengsis nepraleisti nė vieno sveikatos patikrinimo pagal šias programas. Kiek kartų jam teks apsilankyti pas mediką? - paklausiau gydytojos B. Aleknavičienės.

- Suskaičiuokime. Jei moteris priklauso grupei nuo 25 iki 60 metų, ji gali kas trejus metus nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmąjį PAP tepinėlį atlikus 25-erių, o paskutinį - sulaukus 60-ies, moteris bus patikrinta 12 kartų.

Ar tai daug, ar - mažai? Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa - viena dėkingiausių. Įgyvendinus šią programą, įmanoma 80-90 proc. sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio.

O atlikus tepinėlį (PAP testą) kartą per 10 metų, tikimybė išvengti onkologinės ligos padidėja apie 64 proc.

Kitais žodžiais, jei moteris kas trejus metus eis tikrintis, o medikams pavyks laiku aptikti ir išgydyti ikivėžinius pakitimus ląstelėse, vadinasi, vėžio nebus.

Kad patikra būtų efektyvi, turi pasitikrinti 70-80 proc. populiacijos per tam tikrą laikotarpį.

Kaip yra Lietuvoje? Pateiksiu pavyzdį, kaip vyksta krūties vėžio diagnostikos programa. Nuo to laiko, kai ji buvo priimta, jau baigėsi trys periodai. Vadinasi, apie 80 proc. šalyje gyvenančių 50-69 metų moterų turėjo galimybę triskart pasidaryti profilaktinę mamogramą.

Mūsų rezultatai yra labai kuklūs - triskart pasitikrino apie 4 proc. moterų. Šiek tiek aktyvesnės buvo moterys, kurioms yra skirta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa.

- Yra žinoma, kad vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, o gimdos kaklelio vėžys - išimtis, nes šia liga serga jaunos darbingo amžiaus moterys (30-40 metų).

Rizika susirgti atsiranda nuo pirmųjų intymių ryšių. Moksleiviai turi žinoti apie žmogaus papilomos virusą, kuris lemia gimdos kaklelio vėžį.

Svarbu, kad pradėjusios lytinį gyvenimą merginos reguliariai lankytųsi pas gydytoją ir atliktų tepinėlį (PAP testą).

- Profilaktinė mamograma nemokamai atliekama 50-69 metų moterims kas dvejus metus. Vadinasi, kol moteriai sukaks 70 metų, profilaktinė mamograma gali būti atlikta 10 kartų.

Nepakanka kartą gyvenime išsitirti krūtis. Reikia nuolat vertinti krūtų pokyčius, tik tokiu atveju įmanoma nustatyti ankstyvos stadijos vėžį.

Tam tikrai atvejais gydytojas gali skirti papildomus tyrimus arba pasiūlyti anksčiau pasitikrinti.

Nėra gerai, kad moterys kviečiamos tikrintis krūtis tik tada, kai apsilanko pas šeimos gydytoją ar ginekologą. Kol jos neįžengia į gydytojo kabinetą, apie patikros programas joms niekas neužsimena.

Šeimos gydytojai turėtų pakviesti savo pacientes dalyvauti tokioje programoje ir išrašyti joms siuntimą atlikti mamogramą.

Šalyje yra 29 gydymo įstaigos, kurios sudarė sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir nemokamai atlieka mamogramą pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.

- Ši programa ypatinga tuo, kad įmanoma nustatyti ne tik storosios žarnos vėžį, bet ir ikivėžinius pakitimus, pavyzdžiui, polipus ir kitus darinius. Laiku juos pašalinus, neišsivysto vėžys.

Aptikus slaptąjį kraujavimą išmatose, yra skiriama kolonoskopija - specialiu aparatu yra apžiūrimas storasis žarnynas ir nustatomas kraujavimo židinys, tam tikrais atvejais yra atliekama biopsija.

Jei patikros programa yra sėkmingai vykdoma, įmanoma trečdaliu sumažinti mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio.

Ji yra skirta tiek vyrams, tiek moterims. Pradėjus tirtis nuo 50 metų, o baigus, kai sukanka 74-eri, maždaug 12 kartų gali būti atliktas slaptojo kraujavimo testas.

Storosios žarnos vėžio diagnostikos programa Vilniaus ir Kauno apskrityse pradėta 2009-siais, o 2012-siais - taip pat Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Kol kas dar neturime duomenų, kiek žmonių jau pasitikrino.

- Nuo 2003-ųjų prostatos vėžys - dažniausia Lietuvoje vyrų onkologinė liga. Ar yra vilties, kad šalies vyrai rečiau sirgs šia liga?

- Prostatos vėžys - pagrindinė onkologinė liga, dėl kurios kenčia vyrai. Vis mažiau aptinkama išplitusio vėžio, o naujų prostatos vėžio atvejų nemažėja šalyje dėl kelių priežasčių.

Pagerėjo šios ligos diagnostika. Kitas svarbus momentas: prostatos vėžio diagnostikos programa Lietuvoje pradėta taikyti nuo 2006-ųjų.

Pagal šią programą kartą per dvejus metus 50-75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, turėtų atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.

Deja, 40 proc. vyresnių nei 45 metų vyrų šalyje nė karto savo gyvenime nėra darę PSA tyrimo.

2005 metais apie 45 proc. visų prostatos vėžio atvejų sudarė III-IV stadijų vėžys, o 2010-siais - III ir IV stadijos sudarė apie 26 proc.

- Lietuvoje patikros programos vyksta šiek tiek kitaip nei visame pasaulyje. Nėra organizuojančios, programas koordinuojančios bei kokybę kontroliuojančios institucijos. Kas turi priminti gyventojams, kad reikia pasitikrinti?

- Iš tikrųjų neturime veikiančios kvietimų sistemos, nors kaimyninėse šalyse tokia sistema puikiai funkcionuoja, pavyzdžiui, Skandinavijoje pasitikrina krūtis daugiau nei 90 proc. populiacijos moterų.

Ne paslaptis, kad dėl šios priežasties Europos Sąjungos žemėlapyje Lietuva vertinama kaip šalis, kuri iš esmės nevykdo organizuotų atrankinės patikros programų.

- Galbūt didžiausias stabdis įgyvendinti šias programas - pinigai? Kiek tai kainuoja?

- Moka valstybė, o ne žmogus. Valstybė negaili pinigų tyrimams pagal atrankines vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programas, netrūksta medicinos įrangos, nėra eilių prie kabinetų, kur atliekami profilaktiniai tyrimai.

Deja, trūksta žmonių supratimo, kad būdami sveiki jie privalo tikrintis, nelaukti, kol suries negalavimai, nes tai - išplitusio piktybinio naviko požymis. Sakyčiau, trūksta meilės sau.

Šios programos reikalingos ne tada, kai žmogus prastai jaučiasi, o tada, kai niekuo nesiskundžia. Tai nėra akcijos, nes akcijos yra vienkartinės, o programos yra tęstinės, jos nuolat kartojamos.

- Yra žmonių, įsitikinusių, kad nuo likimo nepabėgsi, todėl neverta tikrintis. Ką jiems patartumėte?

- Baimė ir ligos neigimas nieko neduoda. Manau, ramiau gyventi be įtampos.

Kuo daugiau žinome, tuo mažiau bijome ligos, o laiku nustačius vėžį ir paskyrus gydymą, įmanoma pasveikti.

- Priminti pasitikrinti gali lipdukas, pažymėta diena kalendoriuje, galbūt kelių draugių susitarimas tą pačią dieną pasitikrinti sveikatą, o vėliau kartu smagiai pabendrauti.

Prisimenu, viena iš JAV atvažiavusi moteris man pasakojo apie tai, kad jai tikroji dovana gimtadienio proga - apsilankymas pas gydytoją ir pasitikrinimas, ar neserga vėžiu, o po to - vakarėlis su draugais.

* skirta 25-60 metų moterims,

* nustato ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius arba ankstyvą vėžį,

* atliekamas gimdos kaklelio tepinėlis (PAP), gali būti taikoma kolonoskopija, biopsija. Jei moteris sveika, PAP testas kartojamas po 3 metų.

* skirta 50-69 metų moterims,

* atliekama mamografija - rentgeno tyrimas, padedantis aptikti krūtyje net mažą auglį. Jei moteris sveika, mamograma kartojama po 2 metų.

* skirta 50-75 metų vyrams ir vyrams nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu,

* nustatomas prostatos specifinio antigeno lygis kraujyje (PSA tyrimas), gali būti taikoma biopsija.

* Jei PSA normalus, tyrimas kartojamas po 2 metų.

* skirta 50-74 metų moterims ir vyrams,

* atliekamas slaptojo kraujavimo išmatose tyrimas, gali būti skiriama kolonoskopija, biopsija. Jei žmogus sveikas, slaptojo kraujavimo išmatose tyrimas kartojamas po 2 metų.