Pastarąjį dešimtmetį šalies onkologijoje pradėta taikyti nemažai šiuolaikinių technologijų ir vaistų, užkertančių kelią ligoms ar pristabdančių jų vystymąsi. Įmanoma išgydyti apie 50-60 procentų onkologinėmis ligomis sergančių žmonių.
Tačiau vėžys - klastinga liga, svarbus ir paciento noras pasveikti.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius teigė, kad vis dar sutinka pacientų, kurie gydosi skiestu žibalu ar rupūžių antpilu.
„Ar jie laimi kovą su vėžiu?“ - pasiteiravau gydytojo E. Aleknavičiaus. - „Ne, bet kasmet daugėja žmonių, besidominčių alternatyvia medicina.“
- Kaip atsitiko, kad alternatyvi medicina tapo panacėja nuo visų ligų? - pasiteiravau onkologo radioterapeuto, medicinos mokslų daktaro E. Aleknavičiaus.
- Manau, reikėtų apibrėžti, kas yra alternatyvi, dar vadinama integruojanti medicina, o kas - tradicinė.
Alternatyvi medicina - tai diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos priemonės, papildančios tradicinę mediciną. Tokiu būdu įmanoma labiau patenkinti paciento poreikius.
Sutikime, mokslu paremta medicina nėra visagalė. Apie 40 proc. žmonių JAV naudoja įvairius netradicinius gydymo būdus, Europoje - apie 36 proc.
Tradicinė medicina palieka tam tikrų spragų, kurias reikia užpildyti. Šio vaidmens imasi alternatyvi medicina.
Ji yra populiari visame pasaulyje, tik skiriasi įvairių šalių požiūris, pavyzdžiui, Izraelyje, Turkijoje, Italijoje alternatyvią terapiją naudoja iki 38 proc. ligonių, o Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje - 10-13 proc.
Yra steigiamos alternatyvios medicinos asociacijos, leidžiami periodiniai leidiniai, atliekami moksliniai tyrimai, kurių tikslas - įvertinti vieno ar kito alternatyvaus gydymo metodo efektyvumą.
Pavyzdžiui, JAV Vėžio nacionalinis institutas taip pat turi tokią draugiją, kuri siekia padėti vėžiu sergantiems žmonėms.
Tuo tarpu Lietuvoje, kalbant apie alternatyvią mediciną, dar daug kas įsivaizduoja, kad tai gydymas žibalu ar rupūžių antpilu. Taip nėra.
Alternatyvi medicina apima daug, pavyzdžiui, jai priklauso psichologinės pagalbos metodai (meditacija, meno terapija, individuali ir grupinė psichoterapija), fiziniai metodai (gydomoji mankšta, masažas, manualinė terapija, joga), magnetoterapija, kuri remiasi bioenergetine terapija.
Ajurveda, akupunktūra, fitoterapija - metodai, kuriuos ne vieną tūkstantmetį naudoja žmonija, taip pat priklauso šiam sąrašui.
- Kokie pacientai dažniau griebiasi savigydos?
- Maždaug 50 proc. žmonių, naudojančių alternatyvios medicinos metodus, nori stiprinti organizmo gebėjimą kovoti su ligomis, 40 proc. siekia geresnės fizinės būklės, o apie 35 proc. - teigiamų emocijų.
Vėžiui gydyti yra skiriamas ne vienas gydymo būdas, o visas kompleksas, pavyzdžiui, chirurginis, chemoterapinis, spindulinis gydymas, biologinė taikinių terapija, imuninė terapija, gydymas hormonais. Visa tai priskiriama tradicinei medicinai.
Tyrimo rodo, kad iki 70 proc. pacientų chemoterapijos metu naudoja papildomas priemones.
Yra daug priežasčių: chemoterapija trunka ilgai (apie 4-6 mėnesius) yra toksiška, chemoterapiją gali tekti kartoti, ligoniai kenčia nuo šalutinio gydymo poveikio.
- Kodėl į vaistų kūrėjų akiratį pateko rykliai?
- Noras pasveikti skatina tikėti nebūtais dalykais. Nors ryklio kremzlės nėra stebuklingos, jų naudojimas onkologijoje turi ilgą istoriją.
Įsitikinimas, kad kremzlės padeda įveikti piktybinį auglį, rėmėsi prielaida - esą rykliai neserga vėžiu. 1993-iaisiais amerikiečių biochemikas Williamas Lane'as kartu su kitais autoriais parašė knygą skambiu pavadinimu „Rykliai neserga vėžiu“, ši knyga turėjo ne vieną leidimą.
Deja, ši informacija buvo klaidinga. Rykliai taip pat serga onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės, centrinės nervų sistemos, burnos ertmės vėžiu, chondromomis.
Ryklio kremzlių preparatams padėjo išgarsėti taip pat CBS televizijos populiari laida „60 Minutes“, joje buvo pranešta apie Kuboje atliktą tyrimą - 29 vėžiu sergantys ligoniai, vartojantys ryklio kremzlių preparatą, esą pasijuto kur kas geriau.
JAV Nacionalinis vėžio institutas atliko šio tyrimo analizę ir paneigė išvadas apie preparato efektyvumą. Tačiau televizijos laida atsisakė skelbti mokslininkų išvadas.
Kita vertus, ši žinia niekam nebuvo įdomi, nes žmonės patikėjo ryklio kremzlių gydomąja galia.
- Daug diskusijų kilo taip pat dėl enzimų. Ar jie padeda onkologiniams pacientams?
- Man sunku paaiškinti, kodėl vienose šalyse enzimai yra skiriami onkologiniams ligoniams, o kitose - ne. Galbūt trūksta duomenų, pagrįstų kokybiškais mokslo tyrimais?
Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje enzimai yra įtraukti į onkologiniams ligoniams rekomenduojamų preparatų grupę. O anglakalbėse šalyse nėra tokios aiškios pozicijos.
Lietuvoje yra skiriami šie preparatai, kadangi yra duomenų apie tai, kad enzimai stimuliuoja imuninę sistemą.
Buvo atlikti keli nedideli mokslo darbai, įrodantys, kad enzimai gali pagerinti chemoterapijos bei spindulinės terapijos poveikį, mažinti šalutinius gydymo reiškinius.
Deja, šių darbų nepakanka, kad galėtume daryti galutines išvadas.
- Kada būtina vartoti vitaminus ir mikroelementus?
- Vitaminų garbinimo mada atėjo iš sovietmečio, kai trūko kokybiškų maisto produktų, vaisių, daržovių. Vyresnės kartos žmonės turbūt atsimena, kad Lietuvoje dažniausiai buvo valgomi kopūstai, burokėliai ir bulvės.
Jei mityba yra racionali, nereikia maisto papildų. Vitaminai ir mikroelementai, pavyzdžiui, magnis ar kalis, turi būti vartojami tada, kai jų trūksta. Norint tai nustatyti, reikia atlikti tyrimus.
Vis dar pasitaiko pacientų, kuriems morkų sultys yra vitaminų šaltinis.
Kai jie atvyksta po pusmečio pasitikrinti, neretai būna pageltę lyg sirgtų gelta. Taip atsitinka, jei kasdien išgeriama po litrą morkų sulčių. Viską reikia daryti su saiku.
- Rytų medicina neįsivaizduojama be ženšenio, citrinvyčio, auksinės šaknies. Ar sergant vėžiu padeda šie augalai, skatinantys medžiagų apykaitą?
- Citrinvytį, ženšenį onkologijoje reikia naudoti atsargiai. Tokie preparatai turi stimuliuojamąjį poveikį, gerina ląstelių atsinaujinimą. Tačiau jie veikia tiek sveikąsias, tiek vėžines ląsteles.
Skiriant tradicinį gydymą nuo vėžio yra nepatariama vartoti šių preparatų kaip ir grybų.
Kitas dalykas, kai onkologinis gydymas yra baigtas. Jei organizme nebelieka vėžinių ląstelių, o žmogus nori pagerinti savijautą, atsikratyti nervinės įtampos, nerimo, jis gali pasitarti su gydytoju.
Būtina žinoti, kokius augalinius preparatus vartoti, o kokių - ne.
Toks patarimas galioja ir dėl maisto papildų. Tai nėra vaistai, jiems nėra keliami tokie patys reikalavimai, kaip medikamentams.
Pavyzdžiui, jei etiketėje nurodyta, kad papildų sudėtyje yra tam tikrų preparatų, kad vaistinės žolės sudaro tam tikrą preparato dalį, iškyla klausimas, ar ši informacija atitinka tikrovę.
Kartais ligoniams sakau: „Jei grybai ar kiti augaliniai preparatai išgydytų nuo vėžio, juos skiriantys žiniuoniai taptų turtuoliais.“
- Kodėl žmonės geria šlapimą ar žibalą?
- Nėra mokslinių duomenų, kad tokiu būdu kam nors būtų pavykę išsigydyti vėžį.
Stebiuosi, kodėl taip yra. Kai pradėjau dirbti Onkologijos institute, mane šokiruodavo, kiek daug yra prietarų, susijusių su liaudies medicina.
Nuo tos dienos praėjo nemažai laiko. Vis pasitaiko ligonių, kurie kaip gėrė žibalą, taip geria. Pasirodo, vaistinėje net galima įsigyti skiesto žibalo.
Tai galima paaiškinti placebo efektu. Šis efektas yra naudojamas taip pat klinikiniuose tyrimuose, pavyzdžiui, galima skirti preparatą, neturintį veikliųjų medžiagų, tačiau apie 20-30 proc. ligonių pripažins, kad šis medikamentas padėjo, net pagerėjo savijauta.
- Ką daryti, kad ligoniai neeksperimentuotų su savo organizmu?
- Būtina suteikti kuo daugiau informacijos, aiškiai nurodyti, kada ir kaip galima naudoti papildomas gydymo priemones.
Kol standartinio onkologinio gydymo galimybės nėra išsemtos, manau, nėra reikalo imtis papildomų priemonių, o tuo labiau keisti tradicinius metodus alternatyviais.
Lietuvoje buvo keli pacientai, susigundę gydytis Brazilijoje pas žiniuonį, operuojantį pirštais. Viskas baigėsi tuo, kad jie išvyko savo kojomis, o grįžo - vežimėlyje. Panašiai nutiko pacientams, kurie Rusijoje gydėsi alternatyvia medicina.
- Ar yra duomenų, kiek žmonių skeptiškai vertina papildomus gydymo būdus?
- Taip, tokie tyrimai buvo atlikti. Didžioji dalis skeptikų pripažino, kad juos tenkina tradicinė medicina (40 proc.), dar trečdalis - nieko nežino apie alternatyvią mediciną, apie 15 proc. atvirai atsakė, kad netiki tokia medicina.
Šis tekstas - socialinės kampanijos „Vėžys - ne nuosprendis“ dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse.
Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
