Laiškas sergantį vaiką auginantiems tėvams

Prieš keletą savaičių teko matyti svyrantį Pizos bokštą Italijoje. Prisipažinsiu – žiūrint į jį, apniko susižavėjimo ir džiaugsmo jausmas! Ir tuomet pagalvojau apie jus ir vaikučius...

Žiūrėdama į Pizos bokštą galvojau, kad kiekvienas iš Jūsų norėjote vaikutį užauginti sveiką, kaip kad pradinis architektų sumanymas buvo pastatyti tiesų Pizos bokštą.<br>"Reuters" nuotr.
Žiūrėdama į Pizos bokštą galvojau, kad kiekvienas iš Jūsų norėjote vaikutį užauginti sveiką, kaip kad pradinis architektų sumanymas buvo pastatyti tiesų Pizos bokštą.<br>"Reuters" nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Laura Bratikaitė-Čekanauskienė

Feb 8, 2013, 2:31 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 8:22 AM

Bet prieš tai šiek tiek istorijos. Svyrantis bokštas buvo pradėtas statyti 1173 m. ant smėlingo dumblėto podirvio. Dar nebaigus mūryti trečiojo aukšto, 1174 m. jis ėmė svirti. 1178 m. bokštas jau buvo pasviręs 0,5 laipsnio į šiaurę, todėl darbai liovėsi. Statybos buvo pratęstos po šimtmečio ir 1272-1278 m. buvo pastatyti dar trys aukštai. Bokštas ėmė svirti į kitą pusę ir pakrypo 0,5 laipsnio į pietus. Nepaisant to, 1350 m. bokštas visgi buvo baigtas statyti.

Net nereikia sakyti, kad Pizos bokšto statybas nuolat lydėjo didžiulė įtampa – jis galėjo nuvirsti bet kurią akimirką, nusinešdamas darbininkų gyvybes ir užtraukdamas nepataisomą gėdą architektams. Tačiau visų nuostabai bokštas iki šių dienų nepaklūsta sunkio dėsniams ir yra laikomas vienu įspūdingiausių architektūros šedevrų, puošiančių Pizos Stebuklų aikštę. Kasmet bokštas sulaukia ne vieno milijono smalsuolių iš viso pasaulio ir kaip traukos objektas yra tapęs vienu pagrindinių pajamų šaltinių Pizos miestui.

Taigi žiūrėdama į bokštą, galvojau, kad kiekvienas iš Jūsų norėjote vaikutį užauginti sveiką, kaip kad pradinis architektų sumanymas buvo pastatyti tiesų Pizos bokštą. Deja, kartais ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi ar kaip buvo planuota...

Bet žinot, galbūt dėl to, kad šiandien vaikutis yra tarsi „pasviręs bokštas“ ir jo „statybas“ lydi didžiulis nerimas, begalinės viltys ir tylus tikėjimas, vieną dieną jis taps įkvėpimu kitiems žmonėms ir džiaugsmo šaltiniu kiekvienam, su juo susipažinusiam...

Laura Bratikaitė-Čekanauskienė yra psichologė.

Šis tekstas - socialinės kampanijos liga.htm"="">liga.htm"" target="_blank">„Vėžys - ne nuosprendis“ dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.

Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.