Bet liga sugrįžo, ir vilčių nebėra. Gydymas dar taikomas - tam, kad išgyvenčiau nors šiek tiek ilgiau. Šis periodas liūdnas... Todėl ir parašiau laišką visiems. Tai asmeniška...
***
mirimas... Negaliu rašyti didžiąja raide žodžio „mirimas“. Per daug jame kančios ir jausmų.
Tai - nelengvai įveikiamas etapas. Daug sąmoningai pasirinktos vienatvės... mirimu juk nesidalinama. Gali tik dalelę dalinimosi patirti su tokiais pačiais skaitydamas jų tinklaraščius. Tačiau taip leisti laiką neefektyvu. Tai daugiau skirta gyviesiems - supratingumo vystymuisi apie laikinumą, vertybių įkainavimą ir panašiai.
Žmonės renkasi, kaip sutikti mirtį, iš kelių variantų: šeimoje ir meilėje, jaučiant bejėgiškumą arba vienatvę. Vienatvė - mano pasirinkimas.
mirimas – paskutinis gyvenimo krizės įveikimo etapas... Daug kas čia priklauso nuo požiūrio: gyvenimas juk gerokai sunkesnis reikalas nei mirtis.
***
Užsimiršimo nebėra nei mene, nei literatūroje, nei kine, knygose, galų gale, ir draugų susitikimuose. Supranti, kad kiekvienam savo... Jų planai gyvenime, o ne „anapusiniai“. Esu dėkinga už jų pastangas sėdėti su manimi ant bedugnės krašto prieš man nušokant, nelengva jiems...
Labiausiai dėkinga visiems, nepradėjusiems gedėti pirma laiko, per visą savo gyvenimą neišgirdau tiek gražių ir padrąsinančių žodžių, kaip dabar, be jūsų visų būčiau palūžusi anksčiau, neištvėrusi šios situacijos.
***
Didoka kaina mokama už žinojimą, už to stovi beviltiškumas, bejėgiškumas, vilties praradimas.
Neslėpsiu, norėjau dar pagyventi... Na, bent du dešimtmečius. Belieka guostis, kad mirštu neraukšlėta, nereikia sukti galvos dėl pinigų kaupimo dantų protezavimui, svarstyti plastinių operacijų galimybės, stengtis neprarasti kompetencijos darbe.
Tas tiesa - yra ir savų pliusų mirti anksti. Niekas neištars: „Oi, kaip ji paseno“... Tik bėda kita - nebijau aš tų raukšlių, nepriimtinos man plastinės operacijos ir t. t.
***
Truputis statistikos. 80 proc. pacientų, sergančių ketvirtos stadijos vėžiu, nesupranta, kad gydymas chemoterapiniais vaistais padeda laimėti laiko, bet negydo ligos. Už to slepiasi tai, kad jie turi viltį, tiesiog lengviau gyventi tuo periodu. Religija taip pat teikia vilties, kad gyvensi amžinai kitame gyvenime ar šiaip tikėjimas persikūnijimu teikia vilties. Tai kaip narkotizuojanti medžiaga - ramina.
Arba budizmas: tikėjimo būtinybė pasiruošti mirčiai, t. y. skrydžiui į tolesnius troposferos lygmenis... Nežinojimas turi daug trankviliantų. Žinojimas skaudus, traumuojantis ir gniuždantis... Ironiška, bet tokia analitinio mąstymo ir medicininio išsilavinimo kaina. Mielai kažkam atiduočiau savąjį žinojimą, pasiimčiau nežinojimą. Toks didelis poreikis užsimiršti... Belieka susitelkti į mažus dalykus, į mažus malonius dalykus.
Įdomu, ar įmanoma rasti nešališką religijai „kaučingą“ pasiruošimui mirti? Tiesiog tam, kad šiek tiek ilgiau galėtum vaikščioti nesugniuždytas, nepraradęs orumo, įžvelgęs prasmę dienos išaušime.
***
Vaistai atima ne tik fizines jėgas, jie atima didesnę dalį psichinės energijos, mažina pozityvumą, koncentraciją.
Belieka guosti save tuo, kad gali valgyti ir jausti maisto skonį, matyti, apsitarnauti save, nesi našta kitam, dar gali vaikščioti. Ir suvoki, jog visa tai sąlygina, netrukus viskas gali dramatiškai keistis.
Pavydžiu visiems mirusiems staigia mirtimi... Mano situacija, baigtinumas, stagnacija, grasinantis invalidumas kažkam yra gyvenimo spalvų priminimas. Kažkas, padėdamas man, jaučiasi geriau. Tiesa, man, sunku priimti pagalbą, norėčiau susikeisti vietomis. Manau, lengviau duodančiam nei imančiam, ypač kai nebeturi pasirinkimo teises, neturi daugiau jokių kelių, sprendimas ir analizė tampa nebeaktualu. Tokia realybė.
Belieka jausminė emocinė būsena.
Neslėpsiu, apsvarsčiau ir eutanazijos galimybę. Jei jos nesuteikia valstybė, juk galima sau pasilikti šią galimybę, tai pakelia ūpą, suteikia iliuziją, kad galėsi kontroliuoti tapimo daržove situaciją.
Neturiu didelių troškimų, priešmirtinių norų. Greičiausiai dėl to, kad daug svajojau ir per gyvenimą pavyko daug ką įgyvendinti... Be to, didelių užmačių ir nebegaliu planuoti, nebeturiu tam jėgų.
***
Turiu labai daug gražių prisiminimų apie artimuosius, dukrą, draugus, keliones, nuo kalnų turizmo iki Italijos paplūdimių grožio... Nenusakoma įvairovių paletė...
Mane lydėjo neeilinė sėkmė, būnant eilinei vidutinybei, vis pavykdavo kartais sugauti laimės paukštę, turiu galvoje disertaciją, darbą užsienyje. Galiu tik gailėtis, kad tas gerovės periodas buvo per trumpas.
Bet ar būna kada gana? Ar laiko būna per daug? Viskas buvo šaunu, nors einant visais etapais būta įvairių baimių, abejonių, ambicijų ir skausmingų išgyvenimų. Dabar tai vadinu tiesiog žmogiškos brandos keliu, žmogiška patirtimi ir branda.
Nuostabiausia mano gyvenimo dovana - tai dukra ir jos santykis su manimi. Tai - aukščiausia meilės forma, už ją stipresnių jausmų jau nebebūna. Ačiū jai už tą patirtį.
Norėčiau dėkoti visiems už bendraujant patirtą džiaugsmą, už artimųjų ir draugų meilę man, be jos nebūčiau turėjusi jėgų gyventi, netapusi tuo, kuo esu dabar, be jų jausminio atgalinio ryšio nebūčiau turėjusi jėgų dirbti savo darbo medicinoje... Juk tai profesija, kurioje per daug emociškai išdalini save. Tad nelengva būdavo atgauti jėgas po kiekvienos darbo dienos, taip ir neišmokau užsiblokuoti, nors ir stengiausi...
Dėkoju savo šeimai, be jos nebūčiau mokėjusi mylėti, nebūčiau išmokusi vaikščioti tiesiogine ir perkeltine prasme, nebūčiau susikūrusi savivertės ir pasitikėjimo savimi. Gera buvo turėti petį. Viską sudėjus į vieną, išeina gražus malonus prisiminimų dvelksmas. Beveik tobulas...
Tai, kai peržiūrėjau, viską ką turėjau... Belieka reziumuoti, turėjau visa, kas geriausia, ir aukščiausios kokybės.
***
Mirties laukimo periodas nebuvo trumpas, sakyčiau pakankamai ilgokas, turėjau laiko jus visus prisiminti, mintyse pabuvoti su kiekvienu ir pas kiekvieną.
Išeinu, dabar po truputį atsisveikinu kiekvieną dieną, ateis diena, kai tai bus tas tikrasis realus atsisveikinimas.
Būsiu dvelksmas jūsų sąmonėje, dvelksmas jūsų prisiminimuose, ateinančiuose nelauktai ir netikėtai, iškylančiais ryškiai ar blankiai. Tapsiu kolektyvinės pasąmonės dalimi.
Įsivaizduoju, kad esu sudėta iš atomų, energetinių apvalkalėlių apie atomus, molekules, virstu, irstu... Po visko įsilieju į kosminę erdvę, skrieju minčių srautu jūsų galvose... Išties smagu apie tai galvoti. Čia tarsi išnykimo ribos nutrynimas...
***
Dukra, aš būsiu su tavimi, tavyje, tavo prisiminimuose, tavo vaikuose, tavo vaikų vaizduotėje, tu niekada nebūsi viena. Išsiskyrimo skausmas nurims, nekaltink savęs dėl nieko, tu man buvai ir esi pati pati nuostabiausia, pati pačiausia... Savęs kaltinimas aštrina skausmą, o mudvi juk turėjom pakankamai laiko pasikalbėti, išsisakyti, net ir užgniaužti jausmai buvo numanomi ir jaučiami...
Turi paleisti mane. Pasilik šviesius prisiminimus. Sek savo gyvenimo pasaką toliau. Palik skaudulius ir eik iškelta galva per gyvenimą. Remkis į likusius artimuosius. Tu ne viena, aplink žmonių visuomenė. Svajok, mylėk, įgyvendink savas svajones, nebijok klysti, tai žmogiška, pasistenk nesugniužti, priimk kitų pagalbą, neužsisklęsk.
Mylėjau ir mylėsiu tave amžinai... Nes mano meilė pereis į tavo meilę, dalinamą žmonėms, tavo vaikams, ši tąsa tuo ir žavi, ji neturi pabaigos.
Tu išmoksi mylėti save, kitus, patirsi įvairių meilės formų. Kaip ir sakiau, mano laimė buvo ir yra būti su tavimi ir mylėti tave. Perduodu estafetės vėliavėlę kitiems.
Vėžys - ne nuosprendis, tai gali būti ir odė praėjusiam gyvenimui.
Su meile gyvenimui - ligonis, panorėjęs likti anonimu.
Šis tekstas - socialinės kampanijos „Vėžys - ne nuosprendis“ dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
