Turiu galimybę išmokti norvegų kalbą, gauti gerą darbą pagal specialybę ir likti čia gyventi tikrai pasiturinčiai visą likusį gyvenimą. Tačiau jaučiu, kad nebegaliu čia būti, nesvarbu, kokį darbą dirbčiau, tėvynės ilgesys yra stipresnis už visus pinigus.
Jau dabar tvirtai žinau, kad noriu gyventi tik Lietuvoje. Nors ir negausiu didelio atlyginimo, bet nereikės kiekvieną dieną mintimis būti Lietuvoje, svajoti apie ją. Manau, kad žmogui reikia visko, o kad jis laimingas būtų – tiek nedaug.
Būdama Lietuvoje galėsiu džiaugtis nuostabiais, nepakartojamais keturiais metų laikais; didžiuotis kalbėdama lietuviškai ir su lietuviais; švęsti visas šventes su artimaisiais; atsikelti su šypsena žinodama, kad valgysiu patį skaniausią maistą, kurį turi Lietuva; dirbti mėgiamą darbą pagal įgytą specialybę.
Norvegija buvo pirmasis mano užsienis ir, tikiuosi, paskutinis. Už dviejų savaičių grįžtu į Lietuvą visam ir esu pati laimingiausia, nes Lietuvoje gyventi gera!
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Lietuvoje gyventi gera“ dalis. Kampanijos tikslas - kartu pasidžiaugti gerais dalykais šalyje, kurioje gimėme ir užaugome. Laukiame jūsų istorijų ir vaizdų apie įvykius, reiškinius, pokyčius, vietas ir žmones adresu bendraukime@lrytas.lt, jas galite įkelti ir čia. Įdomiausių istorijų autorių kiekvieną savaitę laukia „Bendraukime“ prizai. O kampanijos pabaigoje lrytas.lt kartu su projekto draugu „Švyturiu“ išrinks Didžiojo prizo laimėtoją, kuriam atiteks poilsis 4 asmenims prie jūros. Prizą įsteigė kampanijos draugas „Švyturys“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
