Bet tik dėl jo Lietuvoje dar norisi gyventi, tik jie yra vilties spindulys tamsoje. Kuo daugiau jaunimo atsakinguose verslo, politikos postuose keičia sovietinius senius, tuo šalyje gyventi jaukiau, patogiau ir džiugiau.
Mūsų jaunystė - su degtine ir „popierine“ dešra
Kai pagalvoji, nuostabi buvo mūsų jaunystė: jos nežalojo nei narkotikai, nei „Facebook“, nei televiziniai šokių konkursai. Sulaukę 16-kos, iš butelių siurbėme pigią degtinę prie kolchozo kultūros namų, kur rodė naują, tik 15 metų senumo filmą apie karą, valgėme „šlapią“ dešrą su tualetiniu popieriumi, kurią nupirkdavo rūpestingi tėvai, atstovėję 2 valandas eilėje. Arba be popieriaus, geresnę, kurią mylintys tėveliai nukniaukdavo iš mėsos kombinato.
Kiek kalėme į galvas savo vaikams: „Nevogsi, negyvensi“. Kai kurie paklausė, bet – mažuma. Dauguma valdininkų, rajonų merų ir vicemerų, sėdusių į cypę už europinių ir valdiškų lėšų vagystę – iš senosios, gerosios dešravagių gvardijos.
Biblijoje aiškiai pasakyta: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Sovietinio ateizmo laikais mes taip ir darydavome. Bijodami įžeisti savo mielus tėvelius įžūliu savarankiškumu, leisdavome jiems mus išlaikyti iki 40-ties metų.
Nepykdavome, kad suriesti artrito jie braidė po mėšlą, kad mums nereikėtų kankintis eilėse mėsos parduotuvėse, neprieštaraudavome, kai iš kojinės sukrapštę paskutinius rublius nupirkdavo mums kooperatinį butą.
Sudarydavome sąlygas savo tėvams be laiko nepasenti, nenumirti, kol neužaugins anūkų.
20-mečiai jau uždirba milijonus
O dabartiniai jaunuoliai, rūpužiokai, jau nuo 16 metų dirba, kai kurie, vos 20-ties sulaukę snargliai jau įmones kuria ir uždirba pirmąjį milijoną! Ar jie nors suvokia, kiek vagonų mūsų kartos, doras tarybinis žmogus turėjo pavogti, kad nors dešimt tūkstančių sukrapštytų?
O kokiais bjauriais žodžiais švaistosi dabartiniai jaunuoliai: „divaisai“, „troliai“, „memai“. O dar tas lakstymas po visą pasaulį? Su pusę pasaulio apkeliavusiomis „imperialistinės anglų kalbos“ sužalotomis savo atžalomis nebesusikalbame.
Mes turime pasitraukti į šalį
Vis tik yra vilčių, kad į savo amžiaus pabaigą pagyvensime normaliai, mums įprastoje aplinkoje. Mes, sovietmečio karta, sugriovėme Sovietų Sąjungą ir atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę. Garbė mums už tai per amžius.
Bet nelabai žinodami, ką toliau daryti, neturėdami modernios valstybės kūrimo vizijos, sulipdėme formaliai demokratinę, faktiškai vagių ir korumpuotų oligarchijų respubliką. Nebloga Gvatemala išėjo - jaunimas todėl ir sprunka iš jos, o mes turime gerą progą paaimanuoti, koks jis nepatriotiškas.
Bet visų „Vakarų sugadintų nenaudėlių“, atrodo, neiškrapštysime. Teko lankytis pas jaunuosius socialdemokratus, liberalus, konservatorius, jaunųjų verslininkų klubuose. Girdėjau jų piktinančias kalbas, kad Lietuvoje irgi įmanoma gyventi, ir netrukus taip ir bus, nes jie žino, kaip padaryti tą gyvenimą geresnį. Ir su apmaudu širdyje turiu pasakyti: iš tiesų žino, varliūkščiai.
O ką tada daryti mums, tradicines vertybes puoselėjusiai, bet pralaimėjusiai kartai?
Teisingiausia būtų keliauti į pensionatus. O tiems, kuriems ankstoka, nuoširdus patarimas: užsičiaupkite ir neburnokite ant savo vaikų ir anūkų. Jie tūkstantį kartų protingesni, savarankiškesni ir žmoniškesni už mūsų – niurzgalių, išlaikytinių, cinikų kartą.
Jeigu susitaikysime su šia tiesa, paskutines gyvenimo dienas praleisime linksmų, darbščių, sėkmės lydimų žmonių šalyje. Ją jau baigia sukurti mūsų, sovietmečio vaikų, laisvės vaikai.
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Lietuvoje gyventi gera“ dalis. Kampanijos tikslas - kartu pasidžiaugti gerais dalykais šalyje, kurioje gimėme ir užaugome. Laukiame jūsų istorijų ir vaizdų apie įvykius, reiškinius, pokyčius, vietas ir žmones adresu bendraukime@lrytas.lt, jas galite įkelti ir čia.
Įdomiausių istorijų autorių kiekvieną savaitę laukia „Bendraukime“ prizai. O kampanijos pabaigoje lrytas.lt kartu su projekto draugu „Švyturiu“ išrinks Didžiojo prizo laimėtoją, kuriam atiteks poilsis 4 asmenims prie jūros. Prizą įsteigė kampanijos draugas „Švyturys“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
