Vaikystėje svajojo apie zoologiją
Gamtos mokslais J.Cicėnas susidomėjo dar pradinėse klasėse, svajojo tapti zoologu. Nors dalyvaudavo biologijos olimpiadose, buvo įsitraukęs į paukščių stebėjimo organizacijų veiklas, lietuvis kartu dažnai krėsdavosi kvailystes, nebuvo paklusnus mokinys. Dabar juokdamasis vyras prisimena, kad labiau norėdavo ne mokytis, o sužinoti kažką naujo (kas dažniausiai nebūdavo reikalinga pamokoms).
Šiandien lietuvis mokslininkas tvirtina, kad visada buvo užtikrintas savo pasirinkimu, o sudvejojęs tik sykį. „Abejonių kilo tik studijų metais. Tačiau jos kilo ne dėl to, kad staiga būtų pradėjusi nebepatikti biologija, o dėl to, kad mano tėvas turėjo verslą ir norėjo, kad jį perimčiau“, – prisiminimais dalijasi J.Cicėnas.
Studijuodamas tuometiniame VPU, vakarais vyras dar mokydavosi ir privačioje kalbų bei verslo mokykloje. „Visgi ketvirtame kurse apsisprendžiau save paskirti tik mokslui, todėl po bakalauro stojau į magistrantūrą, pradejau dirbti Imunologijos, vėliau Biochemijos institute. Nuo tada jau nebebuvo kitos svajonės, tik kaip išvažiuoti į JAV arba kurią nors Vakarų Europos šalį mokytis doktorantūros“, – pasakoja mokslininkas.
Būtent tai po studijų Lietuvoje ir padarė, o 2004 metais Bazelio universitete jam suteiktas biochemijos mokslų daktaro laipsnis).
Mokslininkai turi susitaikyti su nesėkmėmis
Šiandien J.Cicėnas daugiausia dirba vėžio ląstelių srityje, skaito paskaitas, rašo mokslinius straipsnius. Akivaizdu – veiklos mokslininko gyvenime netrūksta. Ko reikia, norint viską spėti ir atlikti kokybiškai?
J.Cicėno pavyzdys rodo: pašaukimas ir didelė kantrybė – vieni svarbiausių dalykų, norint kažko pasiekti gamtos moksluose.
„Reikia išmokti nenuleisti rankų dėl nesėkmių, o eksperimentiniame moksle jų tikrai pasitaiko. Dažniausiai niekada viskas 100 proc. nepavyks, reikia susitaikyti su tuo, kad bus labai daug nepavykusių eksperimentų, arba kad net jiems pavykus, duomenys bus beverčiai. Kartais prireikia kelerių metų, per kuriuos išmokstama tinkamai atlikti vieną eksperimentą“, – patirtimi dalijasi mokslininkas.
Į Lietuvą nebegrįš
Jau 14 metų Lietuvoje negyvenantis mokslininkas savo ateities su tėvyne nebesieja. „Visada esu pasiryžęs bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais, skaityti paskaitas, seminarus. Tačiau dabar grįžti visam laikui būtų per daug sudėtinga. Bet nemanau, kad tai yra problema man ar Lietuvai“, – savo mintimis dalijosi J.Cicėnas.
Tuo pat metu išeivis pabrėžia, kad Lietuvoje mokslinio darbo aukštumų siekti yra kur. Šalis yra gavusi nemažai lėšų iš Europos Sąjungos, yra įkurtas Biotechnologijos institutas, VU Biochemijos instituto proteomikos centras. „Lietuvoje „užsiimti“ mokslu yra kur, tik klausimas, ar atlyginimai adekvatūs? Šveicarijoje mokslininkas uždirba septynis kartus daugiau nei Lietuvoje“, – pastebi J.Cicėnas.
Ilgus metus gyvenantis vienoje ekonomiškai stipriausių ir turtingiausių šalių, J.Cicėnas jau gali įžvelgti ir skirtumus tarp lietuvių bei šveicarų. Dar prieš 14 metų kaip didžiausią skirtumą būtų įvardijęs šveicarų nacionalizmą, kuris tuomet buvo tikrai didesnis nei Lietuvoje. „Patys žmonės Šveicarijoje itin uždari, mandagūs (tai ne visada gerai, nes dažnai mandagumas atrodo tikrai dirbtinas)“, – mano mokslininkas.
Nors Šveicarija – turtinga šalis, čia tikrai kur kas mažiau dėmesio kreipiama į prabangius automobilius, drabužius, etiketes. J.Cicėnas tikina, kad tvarka ir punktualumas – ryškiausi Šveicarijos bruožai.
Laisvalaikis – šeimai ir fantastikai
Eksperimentai, laboratorija, tyrimai, straipsnių rašymas... O ar lieka laiko poilsiui ir pomėgiams? Laisvą laiką mokslininkas dažniausiai praleidžia su šeima. J.Cicėnas – fantastikos žanro gerbėjas, tad nemažai laiko praleidžia skaitydamas mokslinę fantastiką, žiūrėdamas fantastinius serialus ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
„Žinoma, dabar, kai per dieną perskaitau apie 30 straipsnių, ne visada kyla noras imti į rankas knygą, tad klausau jų garso įrašus. Tą dažnai darau ir traukinyje. Gyvenu Berne, o dirbu Ženevoje, tad kasdien važinėju“, - pasakoja J.Cicėnas.
Kaip vieną savo didžiausių pomėgių mokslininkas išskiria ir mokslinį portalą mapkinases.eu, skirtą fermentams kinazėms, su kuriomis susijęs ir J.Cicėno darbas.
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Kaip gyveni, pasaulio lietuvi“ dalis, kuria siekiame atidžiau pažvelgti į emigraciją ir suprasti, kuo gyvena išeivijos lietuviai. Kviečiame pasidalyti savo išvykimo ir gyvenimo užsienyje istorija bei pasidalyti nuomone apie tai, kas rūpi visiems – emigracija. Jūsų istorijų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, jas galite įkelti ir čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
