Kai iš praskrendančio lėktuvo pabiro gėlių lietus, pamačiau, kaip mano giminaitės veidu ritasi ašaros... Supratau kodėl – ji paauglė mergaičiukė su ūkininkais tėveliais buvo ištremta į Sibirą. Prisiminiau kaip pasakojo, jog reikėdavo kasdien nušluoti kelis kilometrus geležinkelio: taip buvo „ugdomas“ lietuvių darbštumas – pasityčiojant iš įgimtojo mūsų žmonių bruožo - darbštumo.
Ašaros ritosi, ji jų nešluostė, atrodė, kad ji nori išplauti anųjų laikų patirto pažeminimo gėlą... O anksti ryte, gerą atkarpą keliaudama pėstute į autobusų stotį, pamačiau Baltijos kelio savotišką simbolį: lyg ilgas rožinis gatvės viduriu driekėsi nuvarvėjusių žvakių vaško siūlė, tarsi padalinusi mąstymą iki rankų gyvosios grandinės Baltijos kely ir po jo...
Galbūt ši diena susijusi ir su jums asmeniškai svarbiu įvykiu? Papasakokite. O galbūt norite pasidalinti savo mintimis apie Baltijos kelio reikšmę? Lauksime. Rašykite mums bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Nuotraukų iš Baltijos kelio galeriją galite pažiūrėti čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.